Kaunas. Grūdų supirkėjai ir perdirbėjai pasirengę iš ūkininkų supirkti daugiau produkcijos nei pernai. Tikėdamiesi didesnio derliaus, pabrėžia, jog vis tik vieno kriterijaus, turinčio įtakos derliaus prognozėms, numatyti neišeina - tai meteorologinės sąlygos javapjūtės metu.

Bendrovės „Agrokoncerno grūdai" direktorius Karolis Šimas sako, jog pagal preliminarias prognozes javų, rapsų bei ankštinių kultūrų derlius šiemet gerokai lenkia pernykštį. Tačiau tai, kiek užaugo laukuose, ir kaip ūkininkams pasiseks jį nuimti, - skirtingi dalykai. Pernai įmonė iš ūkininkų supirko 800 tūkst. tonų grūdų. Šiemet pasirengę supirkti apie 900 tūkst. tonų.

„Pernai šalyje prikulta 6 mln. 150 tūkst. tonų grūdinių ir ankštinių augalų derliaus. Šiemet planuojama 6 mln. 600 tūkst tonų. Užpernai derlius siekė 6 mln. 700 tūkst. tonų. Šiemet potencialo irgi yra, nors užpernykščio lygio gal neviršysime", - direktorius svarsto, kad labai daug priklausys nuo orų.

Tokias prognozes bendrovė sudarė remdamasi keletu kriterijų. Anot pašnekovo, nors šiemet ūkininkai deklaravo šiek tiek mažiau pasėlių nei pernai, praėję metai nebuvo derlingi. Daug neigiamos įtakos turėjo ir nepalankios oro sąlygos derliaus nuėmimo metu.

„Remiantis pagrindiniais parametrais, šiemet derlingumas gali siekti apie 0,5 tonos daugiau iš hektaro nei praeitais metais. Pavyzdžiui, kviečių derlingumas pernai buvo 4,6 t/ha, o šiemet tikimasi 5,3 t/ha. Skaičiuojame, kad kitų kultūrų derlius irgi bus 0,5 t/ha didesnis. Žirniai dar derlingesni - pernai 2,3, o šiemet 3 t/ha", - apie bendrovės atliktus tyrimus pasakoja pašnekovas.

Grūdų varpoje daugiau, jie stambesni

Taip pat K. Šimas pabrėžia, jog atlikus kitus tyrimus, paaiškėjo, jog ir patys grūdai šiemet stambesni, ir jų kiekis varpoje didesnis.

„Paskutinė grūdo brendimo fazė šiemet ilgesnė - tam turėjo įtakos orai. Manome, kad ir ši sąlyga gali padidinti derlių iki 10 proc. palyginti su pernykščiu. Be to, varpoje grūdų šiemet apie 15 proc. daugiau. Pernai vidurkis buvo apie 30-35, o dabar skaičiuojame apie 40-45", - prognozes pagrindžia įmonės vadovas. Pasak jo, dabar jau belieka tikėtis gerų orų javapjūtės metu ir galimybės nuimti derlių.

K. Šimas sako, jog javų, rapsų, ankštinių kultūrų kainos, palyginti su praeito sezono pradžia, aukštesnės yra šiais metais. Kainos gali kisti ne tik kasdien, bet ir keletą kartų per dieną, tad reikėtų sekti internetinėje įmonės svatainėje pateikiamus duomenis.

Ekstra klasės kviečių kaina svyruoja apie 160-170 Eur/t (pernai buvo 144 Eur/t), I klasės - 150-160 Eur/t (pernai - 141), II klasės - 150-155 Eur/t (pernai - 138), III klasės - 140 Eur/t (pernai - 132), IV klasės - 130 Eur/t (pernai - 118 Eur/t).

Pasak įmonės vadovo, šiemet aukštesnėmis kainomis nei praeitų metų sezono pradžioje superkami ir kiti javai. Tuo tarpu žirnių supirkimo kaina žemesnė už pernykštę.

„Žirnių šiemet yra daug priauginta Juodosios jūros regione - Ukrainoje, Rusijoje, kitose šalyse. Taigi, jų pasiūla didelė, atitinkamai ir supirkimo kaina krenta", - aiškina K. Šimas.

Anot jo, šiemet išryškėja kelių pastarųjų metų tendencija, kad aukščiausios supirkimo kainos - iki sezono pradžios. „Todėl labiausiai išlošė tie, kurie rizikavo ir sudarė išankstines sutartis", - pabrėžia UAB „Agrokoncerno grūdai" direktorius.

Supirkimo kiekius didina

Bendrovės „Linas Agro" Grūdų centro KŪB direktorius Alvydas Ramanauskas taip pat pripažįsta, jog šiuo metu situacija laukuose rodo gausesnį derlių už pernykštį.

„Nors pavasarį drėgmės ir trūko, tačiau vasara lietaus nepagailėjo, todėl visi augalai gana gerai augo. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje derlingumas taip pat nebuvo prastas, išskyrus pietinę Lietuvos dalį - Vilkaviškio, Marijampolės bei Šakių rajonus, kur didžioji dalis žiemkenčių iššalo. Ūkininkai laukus atsėjo vasarinėmis kultūromis, bet vasarojaus derlingumas paprastai būna mažesnis negu žiemkenčių, todėl ir bendras grūdų derlius Lietuvoje pernai buvo truputį mažesnis už vidutinį", - sako direktorius.

Praėjusiais metais Lietuvoje nuosavuose elevatoriuose bendrovė supirko apie 500 tūkst. tonų javų bei rapsų. Šiemet planuojama daugiau. „Mūsų grūdų saugojimo pajėgumai sudaro beveik 300 tūkst. tonų, ir šias talpas tikimės užpildyti ne vieną kartą", - planus atskleidžia pašnekovas.

Pirmieji grūdai į bendrovės „Linas Agro" Grūdų centrą atkeliavo liepos 11-ąją. Pirmųjų žieminių miežių drėgnis buvo 17 proc. 

Išloš turintieji sandėlius?

„Linas Agro" Prekybos vadovas Nerijus Liukenskis konstatuoja, jog ankštiniai augalai pinga dėl prognozuojamos padidėsiančios pasiūlos iš Rusijos ir Ukrainos. Taip pat gausių praėjusių metų atsargų šalyse vartotojose, pavyzdžiui, Indijoje.

„Dėl sausų orų JAV, pietinėje Europos dalyje ir Australijoje pastebimai pakilusi aukštos kokybės kviečių kaina. Tačiu šis pakilimas paremtas daugiau spekuliacijomis, nes faktinio kviečių trūkumo išmatuoti dar nėra galimybės - derlius laukuose. Rapsai ilgą laiką užėmė aukštas kainų pozicijas, šiuo metu matyti, kad jų kaina koreguojasi, artėja prie ilgamečio įprasto kainų santykio: 1 tonos rapsų kaina tokia pati kaip 2 tonų maistinių kviečių", - teigia jis.

N. Liukenskis sako, jog derlius bręsta ir kitose Europos šalyse, taigi, supirkimo kainos turėtų sumažėti. „Galintiems derlių pasaugoti iki šių metų lapkričio-gruodžio mėnesių yra galimybių jį parduoti brangiau. Kiek brangiau, nesinori spėlioti - parodys laikas", - nuomonę išsako pašnekovas.

Grūdai viršija drėgnio normas

AB „Jonavos grūdai" Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovas Mantas Butas mano, kad derlių vertinti dar kiek anksti. „Kol kas nėra žinoma, kaip vėluojantis pavasaris, paskutiniais mėnesiais pliaupiantys lietūs padarė įtakos pasėlių kokybei, derliui. Paaiškės tik įsibėgėjus javapjūtei. Teoriškai, šis metų derlius neturėtų būti mažesnis už pernykštį", - sako jis.

Šiais metais bendrovė planuoja išlaikyti praeitų metų lygį t. y. supirkti apie 20 tūkst. tonų įvairių grūdų. „Yra dvi skirtingos elevatoriaus veiklos kryptys. Grūdų supirkimas - viena iš jų. Priimame taip pat džiovinimui ir valymui bei saugojimui. Ši veikla - elevatoriaus paslaugos ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, grūdų supirkėjams. Suplanuoti, kiek mums pristatys partneriai - ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kitos Lietuvoje grūdus superkančios bendrovės - labai sudėtinga, pirmiausia todėl, jog pristatomas kiekis priklauso nuo derliaus. Pernai priėmėme per 100 tūkst. tonų įvairių rūšių grūdų", - pasakoja pašnekovas.

„Jonavos Grūdai" šiemet planuoja supirkti kviečius, miežius, rugius, kvietrugius, rapsus, žirnius, pupas.

„Pirmasis šių metų derlius jau pradėjo važiuoti liepos 17-ąją. Tradiciškai tai žieminių miežių kultūra. Bet iš to, kokius juos atveža ūkininkai, matome, jog šiais metais skuba, kai kurie pristatyti miežiai nėra visiškai sunokę. Drėgnis kai kurių jų viršija 20 proc., kai tuo tarpu norma - 14 procentų", - teigia M. Butas.

Šiuo metu AB „Jonavos grūdai" superka II klasės kviečius po 149 Eur/t, rapsus - po 342 Eur/t.

Skelbia karą nesąžiningiems augintojams

„Pagal tai, kaip šiandien atrodo laukai, galėtume prognozuoti, kad derlius turėtų būti gausesnis nei pernai. Tačiau jei išsilaikys lietingi orai, susidarys sąlygos įvairiems grybams, fuzariozei plisti, derlius bus prastesnis", - svarsto Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Šiais metais Lietuvoje deklaruota 1 mln. 719 tūkst. ha grūdinių, ankštinių augalų ir rapsų. Šis plotas yra 6,4 tūkst. ha mažesnis nei pernai. Pasak direktorės, apie 50 tūkst. ha sumažėjo vasarinių kviečių, kvietrugių, rugių plotai. Padidėjo žieminių kviečių, žieminių rapsų, avižų, grikių bei ankštinių plotai.

D. Ruščiausikienė sako, kad Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija ragina spręsti problemas, susijusias su ekologiniuose pasėliuose naudojamais herbicidais.

„Dėl nesąžiningų grūdų augintojų pesticidų likučių randama produkcijoje. Prieš keletą dienų Žemės ūkio ministerijoje aptarėme šią temą. Kaip apsisaugoti nuo reikalavimų nesilaikančių grūdų tiekėjų buvo tartasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos, Augalininkystės tarnybų, „Ekoagros" atstovais. Buvo nuspręsta ne tik efektyvinti kontrolę, bet ir nustačius tokius atvejus, nesąžiningus grūdų augintojus viešinti", - informavo pašnekovė.

MŪ inf.