Akademija (Kėdainių r.). Grūdų augintojai vis glaudžiau dirba su mokslininkais ir gilinasi į tyrimų rezultatus. Tai leidžia griauti kai kuriuos mitus - tarkime, kad intensyvi žemdirbystė nualina dirvožemius. Tyrimų rezultatai rodo, kad Vidurio Lietuvoje, kur vyrauja augalininkystės ūkiai ir ūkininkaujama bene intensyviausiai, ir toliau išlieka pati derlingiausia mūsų šalies žemė.

Žinoma, šia gera žinia piktnaudžiauti nereikėtų: ar ilgai rodikliai išliks tokie, kokie yra dabar, sunku pasakyti. Tam būtina tęsti mokslinius tyrimus, o ūkininkaujant taikyti visas įmanomas dirvos gerinimo priemones ir būdus - pirmiausia taisyklingą sėjomainą, subalansuotą tręšimą, labai apgalvotą žemės dirbimo būdą.

Ketvirtadienį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute vykusiame Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) susirinkime žemdirbiai labai susidomėję išklausė mokslininko Virginijaus Feizos pranešimo „Ar intensyvus žemės ūkis alina dirvožemį?" Mokslininkas ir pats prisipažino, kad šįkart jo pasirinkta tema yra šiek tiek provokuojanti ir išreiškianti truputį kitokį požiūrį, negu paprastai būdavo jo skaitomos paskaitos žemdirbiams.

Griežtai specializuotiems ūkiams kylančios problemos

Lietuvoje dabar yra susidariusi tokia situacija, kad ūkiai labai griežtai specializuoti - arba augalininkystės, arba gyvulininkystės, nors iš esmės turėtų vyrauti mišrūs ūkiai. V. Feiza įžvelgė dvi specializuotų ūkių problemas. Gyvulininkystės krypties ūkiuose pernelyg gausus tręšimas mėšlu didina nitratinio azoto koncentraciją gruntiniuose vandenyse, fosfatų kiekį paviršiniuose vandenyse ir net sunkiųjų metalų kiekį augaluose bei dirvožemyje. O augalininkystės krypties ūkiai neturi organinių trąšų, neaugina daugiamečių žolių, šiaudus naudoja biokurui, todėl greičiau mažėja organinės medžiagos kiekis dirvožemyje, nyksta bioįvairovė.

„Veiksniai, kurie gali esmingai lemti dirvožemio kokybę - taisiauranarės sėjomainos, organinės medžiagos dirvose mažėjimas, dirvų suslėgimas ir NPK trąšų normų nesubalansavimas", - pagrindines galima dirvožemio prastėjimo prielaidas įvardijo Virginijus Feiza

Niekam ne paslaptis, kad mūsų pasėlių struktūroje vyrauja žieminiai ir vasariniai javai, kurie sudaro apie 75 proc. visų pasėlių ploto. Ilgainiui augalų derlingumas trumpose rotacijose krenta.

Dirvožemio plutos susidarymas - tai požymis, kad trūksta organinės medžiagos. Tausojamasis žemės dirbimas didina organinės anglies kiekį dirvoje tik viršutiniame 0-10 cm dirvos sluoksnyje. Ar tai gerai? Iš vienos pusės - gerai, nes maisto medžiagos yra prie pat augalų šaknų. Iš kitos pusės - nelabai, nes sausringomis vasaromis ( o tokių vis dažniau pasitaiko) viršutinis dirvos sluoksnis greitai išdžiūsta ir maisto medžiagų augalų šaknys nepajėgia pasisavinti dėl drėgmės trūkumo. Beje, pastebėta, kad tręšimas mineralinėmis trąšomis organinės anglies kiekį didina labai nežymiai.

Pagrindinis pranešimas šįkart provokavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos susirinkimo dalyvius diskutuoti

Kad ankštiniai augalai sėkmingai kauptų atmosferos azotą, būtina sureguliuoti dirvožemio reakciją, subalansuotai tręšti PK ir mikroelementinėmis B bei Mo trąšomis. Taip pat viena pigiausių ir veiksmingiausių priemonių azoto fiksacijai padidinti yra nitragino (gumbelinių bakterijų preparato) naudojimas. Kaip rodo mokslininkų tyrinėjimai, daugiausiai maisto medžiagų iš dirvos paima rapsai, o daugiausiai maisto medžiagų dirvoje palieka liucernos.

„Trąšų naudojimas ūkyje laikomas racionaliu, kai azoto įterpiama 100-120 proc. paimamo su derliumi kiekio, fosforo - 150 proc., kalio - 120 proc. paimamo kiekio", - racionalaus tręšimo principus pabrėžė V. Feiza.

Fosforo daug kur trūksta, su kaliu situacija geresnė

Per 2000-2015 m. laikotarpį daugelyje šalies dirvožemių fosforingumas didėjo, tačiau Vakarinėje ir Pietinėje dalyse labai padidėjo mažo fosforingumo plotų. Vidurio Lietuvoje dėl intensyvaus tręšimo, sąlygiškai daug fosforo turinčių dirvožemių padaugėjo 9,5 proc. Apie 39 proc. dirvožemių priskiriami sąlygiškai daug fosfoforo turinčių grupei. Išsiskiria Kėdainių ir Joniškio (po 63 proc.), Radviliškio (58 proc.), Šakių 55 (proc.) rajonai.

Labai mažai fosforo turinčių dirvožemių pagausėjo Biržų, Pasvalio, Prienų, Panevėžio r. Rytų Lietuvoje fosforingi dirvožemiai sudaro tik 18 proc. Vakarų Lietuvoje didžiausi neigiami fosforingumo pokyčiai nustatyti Kretingos, Skuodo ir Klaipėdos r. (sumažėjimas 7-13 proc.).

Per tą patį laikotarpį Vidurio Lietuvoje sąlygiškai daug judriojo kalio turinčių dirvožemių padaugėjo 14 proc. Šioje zonoje sąlygiškai daug judriojo kalio turintys dirvožemiai sudaro beveik pusę (48 proc.) ploto. Rytų Lietuvoje sąlygiškai daug kalio turintys dirvožemiai sudaro 41 proc. Mažiausias kalingumas yra Šalčininkų, Varėnos ir Švenčionių rajonuose. Vakarų Lietuvoje beveik pusę ploto (45 proc.) užima vidutinio kalingumo dirvožemiai. Jų plotai labiausiai sumažėjo Telšių, Kelmės, Mažeikių ir Klaipėdos rajonuose.

Tikimasi paramoms būtiniems tyrimams

Atlikus mineralinio azoto kiekio tyrimus 2016 m. rudenį, 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje paaioškėjo, kad daugiausia mineralinio azoto rasta Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Žinoma, taip buvo rudenį. Mineralinio azoto tyrimus būtina kartoti ir pavasarį, nes nežinia, kokie jo kiekiai liks dirvoje po žiemos periodo. Tikimasi, kad Žemės ūkio ministerija skirs finansinę paramą pavasariniams dirvožemio mineralinio azoto tyrimams, kuriuos atlieka ilgametę patirtį turintys LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas ir administracijos vadovas Ignas Jankauskas turi planų naujiems darbams kartu su mokslininkais

Artėja pavasaris ir tikriausiai vėl bus matyti ne vienas laukas, kuriame stovi paviršinis vanduo. Tai signalizuoja apie dirvos pado susidarymą. Pasirodo, gali būti susiformavę net du padai. „Ilgalaikis seklus neariminis žemės dirbimas vienodu gyliu lemia skutimo pado, o gilus ariminis dirbimas arimo pado susidarymą", - sako V. Feiza. Suslėgimas lemia dirvožemio drėgmės režimo neigiamus pokyčius: esant drėgmės pertekliui (pavasarinio tirpsmo vanduo, liūtys) galimas dirvų užmirkimas, o esant sausringoms sąlygoms, augalai nepajėgia pasisavinti vandens iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.

Žemdirbiai nuolat kelia klausimą, ar žemės dirbimo būdas turi įtakos augalų žiemkentiškumui. Kol kas mūsų mokslininkai konkrečiai tokių tyrinėjimų nėra atlikę, tačiau kaip rodo pastebėjimai, ariminėje technologijoje žiemkenčiai peržiemoja geriau.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras yra pateikęs Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės projektą „Dirvožemio našumo ir augalų produktyvumo didinimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis". Projekto partneriai - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, aštuoni ūkininkai, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija.

„Pirmame etape pateiktas projektas ekspertų buvo įvertintas labai gerai. Mes tikėjomės ir, žinoma, tikimės, iš jo daug naudos. Deja, mus pasiekė žinios, kad dabar šis projektas yra nustumtas į galą. Aiškiai dirbtinai nustumtas. Norėtųsi tikėtis, kad galutinis sprendimas dėl projekto bus teigiamas", - visų šalies grūdų augintojų vardu kalbėjo LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas.

MŪ inf.