Šakiai, kovo 20 d. Žemės ūkio ministerija, pristatydama sėkmingai įsisavinamą Europos Sąjungos paramą žemės ūkyje, sukvietė žiniasklaidos atstovus į Šakius. Kaip geras paramos panaudojimo pavyzdys pristatyti Griškabūdžio ir Voniškių žemės ūkio bendrovių pienininkystės kompleksai.

Griškabūdžio bendrovėje seminaro dalyvius pasitikęs Šakių rajono meras Juozas Bertašius savo kraštą pristatė kaip žemdirbių citadelę: Šakių rajone dirbama apie 140 tūkst. ha žemės, yra per 4 tūkst. ūkininkų, 8 stiprios žemės ūkio bendrovės. Rajono ūkininkai daugiausia Lietuvoje įsisavinę Europos Sąjungos paramos lėšų.

Moderniame ir kompiuterizuotame ūkyje šiuo metu yra 1 300 galvijų, iš jų - 700 melžiamos karvės, holšteinizuotos Lietuvos juodmargių veislės. Pasak bendrovės pirmininko Petro Puskunigio, ES paramos gauta ir panaudota 3,5 mln. Lt (iš jų 2 mln. - 2011 m.) pagal „Pienininkystės ūkio modernizavimo" ir „Nitratų direktyvos įgyvendinimo" priemones.

Investicijos - milijonais

Bendrovė valdo apie 1 700 ha žemės ir pati ruošia pašarus.  Išskyrus kombinuotuosius, kuriuos perka iš užsienio gamintojų. Nuo gyvavimo pradžios bendrovė parengė 6 projektus, 4 gavo ES paramą. Iš viso per projektus investuota per 7,5 mln. litų, iš kurių 3,5 mln. litų - ES parama.  Griškabūdžio ŽŪB per metus valstybei sumoka daugiau kaip 1,5 mln. litų mokesčių.

Prieš keletą metų rekonstruotoje fermoje 6-8 mėnesių telyčaitėms įrengtos šiaudais kreikiamos guoliavietės, pašarus skirsto speciali įranga. Naujame tvarte automatiškai reguliuojama vidaus temperatūra, įrengtas modernus vėdinimas. Prieš keletą metų bendrovė įgyvendino vieną didžiausių savo planų - įrengė 3 skystojo mėšlo rezervuarus, kurių talpa 11 tūkst. kub. metrų. Juose telpa visas per metus surenkamas mėšlas.

Dar 2001 m. bendrovės fermose įrengtas kompiuterizuotas koncentruotųjų pašarų gamybos cechas, karvės šeriamos pašarų normavimo aikštelėse. Koncentruotieji pašarai skirstomi atsižvelgiant į kiekvienos karvės produktyvumą. Karvės melžiamos 24 vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje. Visos investicijos pasiteisino ir duoda puikius rezultatus - vidutinis metinis primilžis iš vienos karvės - daugiau nei 8 tūkst. kg pieno. Griškabūdžio pieno ūkis vienas pirmųjų gavo ES sertifikatą.

Ne didžiausia, bet jaukiausia

Antroji aplankyta ir savo tvarkingumu nustebinusi Voniškių ŽŪB šįmet švęs dvidešimtmetį. Pagal dydį vadinama vidutine bendrovė valdo apie 1 400 ha žemės.

Pasak bendrovės vadovo Henriko Braškio, iš pradžių daugiau investuota į augalininkystę, techniką, technologijas. Gerinti sąlygas gyvulininkystei bendrovė pradėjo nuo 2005 m. Tada, nugriovę veršidę, šios vietoje pradėjo statyti pirmą karvidę, kurioje dabar yra 275 melžiamų karvių ferma, įrengtos patogios buitinės patalpos, mechanizuotas šėrimas. Vėliau rekonstravo buvusią kiaulidę, pastatą pritaikė laikyti pašarams.  Iš viso Voniškių ŽŪB įgyvendino projektus, kurių bendra vertė - apie 10 mln. litų. Paramos iš ES fondų suma - per 3 mln. litų.

Šįmet veiklos dvidešimtmetį minėsianti Voniškių ŽŪB praeitų metų gale užbaigė vieną moderniausių regione fermų, kurioje yra veršiavimosi patalpos, veršelių auginimo skyrius, 20 vietų melžimo aikštelė ir 140 vietų melžiamų karvių tvartas, taip pat administracinės ir buitinės patalpos.

Fermoje įdiegta automatinė girdykla su responderiais, kad kiekviena karvė gautų savo pašarų normą. Įrengta ir moderni veršelių girdymo sistema, kuri pasiteisino ir išsprendė daugelį problemų. Šioje sistemoje kiekvienas veršelis prieš girdymą yra fiksuojamas ir per čiulptuką girdomas specialios temperatūros pienu. Veršeliai nesistumdo ir kiekvienas gauna jam priklausančią normą, taip pat išugdomas čiulpimo refleksas ir veršeliai auga ramūs bei stiprūs. Be to, išvengiama virusinių ligų.

„Pernai žengėme svarbų žingsnį - pastatėme labai reikalingą ir turbūt patį moderniausią ūkio pastatą, - sakė Voniškių ŽŪB pirmininkas Henrikas Braškys. - Veršelių auginimo tvarto ir veršiavimosi patalpų neturėjome, ir to pastato mūsų technologinėje grandinėje labai trūko. Džiaugiamės, kad tvartas išėjo pats didžiausias ir pats šviesiausias, nors investicijų pastatui ir visai įrangai įsigyti bei teritorijos betonavimo darbams atlikti prireikė nežmoniškai didelių - apie 4 mln. Lt“.

Pernai suspėta pastatyti ir nedegią monolitinio gelžbetonio daržinę šiaudams. Visas statybas bendrovė vykdė ūkio lėšomis rangos būdu. Siekta ne tik funkcionalumo, bet ir gražaus estetinio vaizdo - visi ūkiniai pastatai vienos modifikacijos, vieningo stiliaus, aplink juos - puikiai tvarkoma aplinka su želdiniais ir medžio skulptūromis.

Įvertinta kokybė

Pasak bendrovės vadovo, investicijų tikslas - ne rekordų siekimas, o noras tiksliai technologiškai suformuoti visus reikalavimus atitinkančias sąlygas gyvuliams laikyti ir žmonėms dirbti. Beje, bendrovė šiemet pastatytai fermai buvo parengusi investicinį projektą ir tikėjosi gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Tačiau paaiškėjus, kad projekto vertinimas dėl lėšų trūkumo atidėtas, planų atsisakyti nesinorėjo.

Pirmininko pavaduotojos gyvulininkystės reikalams Aldonos Jakštienės skaičiavimu, praeitais metais primilžis iš karvės viršijo 8 tūkst. kg.

„Per parą primelžiame ir parduodame beveik 8 tonas pieno,- sakė A. Jakštienė. - Jis yra labai kokybiškas - 4,79 proc. riebumo, 3,5 proc. baltymingumo, somatinių ląstelių kiekis - dvigubai mažesnis negu leistina norma. Mūsų pieną įvertina ir perdirbėjai - išskirtinai tik iš mūsų karvių pieno gaminamas garsusis sūris „Liliputas".

Iš viso šioje bendrovėje yra 700 galvijų, iš jų 385 - melžiamos karvės, dirbama 1 400 ha žemės. Parama gauta ir augalininkystės ūkio plėtrai.  

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programai įgyvendinti Marijampolės apskrityje per visą laikotarpį surinkta 18 495 paraiškų. Prašoma paramos suma sudarė daugiau nei 519 mln. Lt. Patvirtinta beveik 386 mln. Lt suma, išmokėta - 266,5 mln. litų.

MŪ inf.