Basf A1 01 02 24 Basf 01 02 24 m1
Ūkis
„Geriausias dalykas – ūkio tęstinumas“
Laimutė ir Antanas Jackiai

Jurbarko r. Antano Jackio mišrus ūkis – vienas Lietuvos pienininkystės lyderių. Jis yra toks, kokį įsivaizduojame šiuolaikinį ūkį – modernus, produktyvus, kuria pridėtinę vertę ir turi tęstinumą. 

Ūkininkas ir agronomas Antanas Jackis, šiemet nuėmęs 32-ąjį derlių, neabejoja, kad Lietuvoje galima gyventi, dirbti ir uždirbti. Su žmona Laimute užauginti trys vaikai, po studijų sugrįžę ūkininkauti, yra geriausias to pavyzdys.

Sūnūs Donatas ir Arūnas turi savo augalininkystės ūkius, jaunėlė dukra Monika Butkuvienė darbuojasi tėvų pieno ūkyje. Šeima dirba kartu, vieni kitiems padeda ir kartu priima svarbiausius sprendimus.

Bioversija m7 2024 01 02

„Didžiausias privalumas – kad visi sutariame, geriausias dalykas – ūkio tęstinumas. Antanas yra taikliai pastebėjęs, kad jam dabar tik darbo rezultatais džiaugtis reikia“, – sako L. Jackienė.

Matydamas vaikų norą ūkininkauti, Antanas prieš dešimtmetį ryžosi didelėms investicijoms – pirmasis Jurbarko r. karves pradėjo melžti robotais. Šiuo metu 140 karvių melžia du robotai, o vidutinis primilžis iš karvės siekia beveik 11 t labai kokybiško pieno per metus.

Kritusios supirkimo kainos kelia problemų ir stipriam ūkiui. „Kaina – per maža. Supirkėjams problema, kai reikia 1 ct pakelti kainą, o patys ją mažina mums kartais ir po 20 procentų. Tai – amžina tema“, – atsidūsta A. Jackis. 

Su melžimo robotais žengė į kitą etapą 

Kol studijavo Kaune, vaikai grįždavo padėti tėvams, bet vis vien darbai gulė ant Antano ir Laimutės pečių. „O dabar jau esame atsipūtę, nebereikia tiek vargti“, – šypsosi L. Jackienė. 

Dukra Monika baigė taikomąją ekologiją, vyriausiasis Donatas – mechanikos inžineriją, Arūnas – statybos inžineriją. Įgytos žinios ir išsilavinimas šiuolaikiniame technologijų gausiame žemės ūkyje labai praverčia.

Jackių šeimos ūkio pradžia buvo tradicinė – 3 ha žemės. Augino daržoves, įsigijo 2 karves, vėliau nusipirko ištuštėjusius kolūkio pastatus.

Karvių banda iš savų ir pirktų telyčių pradėjo didėti. Prieš 9 metus, kai Jackiai pasistatė naują fermą ir pirmąjį Lely melžimo robotą, kuris Lietuvoje buvo tik devintasis, prasidėjo naujas, modernaus ūkio etapas. Po pusmečio fermoje pradėjo dirbti ir antrasis melžimo robotas.  

Antanas sako, kad robotizuotoje fermoje karvės gyvena demokratijos sąlygomis. Tiesa, iš pradžių, prisimena Laimutė, teko įveikti technologinius iššūkius: įprasti prie roboto buvo sunku ne tik ūkininkams, bet ir karvėms, kurioms nuo rištinio laikymo staiga atsivėrė laisvė.

„Dabar tokių problemų nėra, pasikeitė ir gyvulių genetika, nes renkamės tokią, kuri tiktų robotizuotam melžimui, – sako L. Jackienė. – Dabar neįsivaizduojame kitokio melžimo.“

Atlieka genominius telyčių tyrimus

Karvių bandoje dominuoja holšteinų genetika – juodmargės daug metų sėklinamos su holšteinų sperma. Geriausias karves ir perspektyviausias telyčias sėklina su seksuota sperma. Ją renkasi atsižvelgdami į svarbiausius rodiklius: pieno baltymingumą ir riebumą, nagų, tešmens sveikatingumą, veršiavimosi lengvumą ir kt. Bandoje yra ilgaamžių karvių, bet vidutiniškai jos tarnauja 3 laktacijas.

Į genetikos subtilybes pasinėrė Monika. „Trečius metus darome genominius telyčių tyrimus, pagal juos sprendžiame, kurias pasilikti bandai gerinti – per metus mums reikia apie 40 telyčių pakaitai. Kitas parduodame, kai kurias sėkliname su mėsinių galvijų angusų sperma“, – pasakoja apie veislinį darbą ūkyje Monika.

Ūkyje penėjimui lieka ir visi buliukai, juos iki realizacinio svorio peni 20 mėnesių. Ūkyje nuolat auginama apie 100 bulių. 

Bandos sveikatingumas nekelia rūpesčių. Pasak Monikos, naujoje fermoje, kol aplinka buvo gana sterili, 4 metus nesusidūrė su mastitu. Ir dabar didesnių problemų nėra, nors visai jo išvengti sunku.

„Labai gerai, kad veterinarijos gydytojas reguliariai prižiūri bandą, kiekvieną savaitę atlieka karvių monitoringą, tai padėjo stabilizuoti padėtį, nes natūralu, kad tokioms produktyvioms karvėms pasitaikydavo reprodukcinių sutrikimų“, – sako Monika. 

Labai pieningų karvių po apsiveršiavimo sėklinti neskuba, nes ir užtrūkinti būna sunku. Bet stengiasi, kad iki 150 dienos karvė taptų veršinga. 

Karvėms ūkyje išskirtines sąlygas užtikrina ir visa moderni fermos įranga, apšvietimas, ventiliacijos sistema, karvių dušas, kuris vasarą gelbėja nuo karščio. Pasirūpinta ir mėšlo kokybe – naudojama speciali priemonė, kuri skystina mėšlą ir mažina jo kvapą, suriša amoniaką.  

Šaltinis: žurnalas „Mano ūkis“
Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Su kokiu klaidingu stereotipu apie ūkininkus susiduriate dažniausiai?
Visos apklausos