Radviliškis. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) surengė seminarą apie veislininkystę ūkininkams, veterinarijos gydytojams ir gyvulininkystės specialistams. Veislininkystės srityje Lietuvos ūkiams dar reikia nuveikti labai daug, kad pavytų ne tik Europą, bet ir Latviją bei Estiją.

Žinomas veislininkystės specialistas Gintaras Kascėnas (nuotr.) pasakojo apie bandos veislinę analizę - į ką ūkininkams labiausiai reikia atkreipti dėmesį veisiant galvijus. „Visą veislininkystę galima apibūdinti dviem žodžiais - atranka ir paranka. Atranka, kai atrenkame geriausius veislės individus, o paranka - tinkamiausias poros parinkimas, kad tie geriausieji individai atsivestų dar geresnius palikuonis", - seminaro dalyviams pasakojo G. Kascėnas.

Tokiems veiksmams atlikti ir reikalinga bandos analizė, įvertinanti bulių palikuonis, dukteris, eksterjerą, produktyvumą ir t. t. Pasak lektoriaus, ūkio savininkas turi žinoti, kokią bandą jis nori suformuoti per dešimtmečius ir palikti savo vaikams, nes gera veislinė banda yra didelis turtas. „Kokią genetiką diegsite metai po metų, tokią bandą ir turėsite", - teigė G. Kascėnas, rodydamas vieno labai pažangaus Lietuvos pieno ūkio veislinės bandos įvertinimo lentelę ir analizuodamas gausybę jos rodiklių.

G. Kascėnas pasakojo, kaip parenkami buliai pieninėms karvėms, į ką labiausiai reikia atsižvelgti. Ūkiams, kurie turi produktyvią bandą ir nori stiprinti sveikatingumą, rekomenduojama rinktis bulius, kurių ūkinio naudojimo trukmė ilga, mažas SLS, gera jų dukterų vaisa ir lengvas veršiavimasis - tai kertiniai akmenys, norint turėti sveiką bandą.

Seksuota sperma, iš kurios moteriškos lyties veršelių gimsta iki 90 proc., jis siūlo sėklinti tik pačias geriausias telyčias, nes karvių apsėklinimo rezultatai bus prastesni - su seksuota sperma apsisėklinimo indeksas būna 20 proc. mažesnis, o tai reiškia papildomas išlaidas.

G. Kascėnas įsitikinęs, kad ateityje apie galvijų poravimą kalbėsime atsižvelgiant į paveldimas ligas. „O turint sveiką bandą, lengviau bus išgyventi ir krizės laikotarpius", - teigė veislininkystės specialistas.

LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas bandė sklaidyti iš sėklintojų ir ūkininkų lūpų neretai sklindančius įvairius mitus. Vienas jų, kad užšaldyta sperma gali būti pasenusi. „Pirmojo buliaus sperma buvo įšaldyta 1950 m. Bulius krito, bet dar 1980 m. buvo gauti palikuonys iš jo spermos. Tai rodo, kad net 30 metų skystame azote, 196 laipsnių šaltyje, užšaldyta sperma išlieka gyvybinga", - sakė E. Gedgaudas.

Dar vienas mitas - gauta ne tokia sperma. Pasak jo, veislininkystės įmonės, gaminančios spermą, yra stebimos veterinarijos tarnybų ir turi aukščiausią veterinarinį statusą, yra atsakingos, kad buliai, kurių sperma naudojama, būtų visiškai sveiki. Ant šiaudelio, kuriame sperma pradėta šaldyti 1960 m., yra pateikiama visa informacija -spermos pagaminimo data, įmonė, kuri gamino, veislės kodas, vardas, inventorinis ir kilmės knygos numeriai, o kai kurios modernesnės įmonės netgi deda barkodą. Tokiu būdu galimybė supainioti spermą eliminuojama iki minimumo.

E. Gedgaudas taip pat kalbėjo apie svarbiausius principus, kad karvės apsisėklinimo indeksas būtų kuo geresnis. Geriausia pradėti sėklinti nuo 50-os dienos po apsiveršiavimo. Per šį laikotarpį, lektoriaus teigimu, galima atrasti didžiąją dalį ligų, kurios neleidžia apsisėklinti. Pavyzdžiui, jeigu sėklinsi endometritu sergančią karvę, gimdoje esantys makrofagai, paprastai kalbant, suvirškins visus spermatozoidus ir ji neapsisėklins.

Atlikti tyrimai rodo, kad sėklintojas ir sperma yra tik 10 proc. nesėkmės. 90 proc. apvaisinimo sėkmės priklauso nuo ūkio valdymo ir pačios karvės. „Jeigu karvės laimingos, tai rezultatai bus sėkmingi", - teigė LGVA direktorius E. Gedgaudas.

MŪ inf.