Kaunas. Apdrausti pasėlius – vienas iš būdų sumažinti nuostolių riziką ir apsisaugoti nuo nepastovių ir nenuspėjamų gamtinių sąlygų daromos žalos. Apie pasėlių draudimo rinką Lietuvoje ir dažniausias rizikas kalbamės su Martynu RUSTEIKA, Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovu.

Kokia pasėlių draudimo tendencija? Kas ją lemia?

Tendencija didėjanti, rinka plečiasi. Manau, lemia paslaugų spektras, gamtinės sąlygos, klimato kaita, noras valdyti rizikas. Daug žemdirbių pasėlių draudimą suvokia kaip būtinybę. Yra tokia lietuviška patarlė – 50 proc. priklauso nuo žmogaus, 50 proc. – nuo Dievo. Žemės ūkis labai gerai tai atspindi.

Optimizuota pasėlių struktūra, naujos auginimo technologijos padeda sutaupyti, bet visa kita lemia gamta. Mokslas įrodė, kad tokios priemonės, kaip pasėlių draudimas ir melioracijos sistemų diegimas, labiausiai saugo žemdirbius nuo kataklizmų. Be to, geopolitinė situacija irgi skatina investuoti į draudimą. Žinoma, labiausiai šią tendenciją lemia nepastovios gamtinės sąlygos.

Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovo Martyno Rusteikos teigimu, pasėlių draudimas leidžia jaustis ramiai ir užtikrina finansinį saugumą

Dalis ūkininkų žemės ūkį vertina kaip verslą, tad atsiranda verslo sąvokų: verslo rizikos, rizikų valdymas, verslo diversifikavimas, pelnas. Visa tai ūkių valdytojus skatina investuoti į pasėlių draudimą – juk nė vienas nenori bankrutuoti ir tapti nekonkurencingas. Pasėlius draudžiantys žemdirbiai žino, kad kitais metais tikrai turės už ką sėti, nepaisant aplinkybių. Kartais gali atrodyti, kad viskas bus gerai, jei penkerius metus iš eilės nieko blogo nenutiko. Tačiau niekada negali žinoti. Dažnai iš žemdirbių išgirstu, kad nėra tokie turtingi, jog galėtų nedrausti pasėlių.

Be to, daug reiškia, kad valstybė skatina ir teikia paramą. Žinoma, labai svarbu ir pasitikėjimas. Per visą fondo veiklos laikotarpį Lietuvoje žemdirbiai patyrė daug nuostolių, bet nepradėtas nė vienas teisminis procesas. Jeigu kyla ginčų ar atsiranda skundų, stengiamės viską išspręsti dialogo keliu. Didėjantis ūkininkų pasitikėjimas irgi lemia, kad pasėlių draudimo rinka plečiasi.

Ar dažnai prarandama daugiau nei 85 proc. derliaus? Kokių didžiausių nuostolių yra patyrę ūkininkai?

Pastaruoju metu tokių atvejų pasitaiko kiekvienais metais. Pernai dėl krušos žemdirbys neteko daugiau nei 200 ha rapsų. Retas patikėjo, kad taip gali būti, nes plotas didžiulis. Nuvykę įvertinome, kad patirta 95 proc. nuostolių. Išmoka siekė daugiau kaip 350 tūkst. eurų. Iš to, kas liko, ūkininkas prikūlė vos 50 kg/ ha, tad šis atvejis buvo labai skaudus.

Anksčiau manyta, kad kruša labiau lokali, pasitaiko retai. Vis dėlto nemažai ūkininkų nuo jos nukenčia kasmet. Kartais kruša apima keletą rajonų. Vienais metais nuniokojo keturis: ruožo plotis buvo apie 14 km, ilgis – 60–70 kilometrų. Tame plote ūkininkaujantieji patyrė labai didelių derliaus nuostolių.

O štai prieš dvejus metus Joniškio r. kruša padarė žalos 8 km ilgio ruože. Ten išdraustumas buvo gana didelis, todėl išmokėtos kompensacijos siekė net apie 1,2 mln. eurų. Kruša – viena skaudžiausių rizikų, nes paprastai visi darbai jau būna atlikti, žemdirbiui lieka tik nuimti derlių, tačiau jį netikėtai „nuima“ gamta.

Prieš ketverius metus Rietave kruša pažeidė vasarinius kviečius, tokio lauko dar nebuvau matęs. Atrodė, kad jame ražienos, matėsi tik nukapoti stiebai. Šiais metais daug vargo buvo su javų išgulimais – reikėjo apžiūrėti daugiau nei 140 tūkst. ha plotą.

Bulvių augintojui 2011 m. už praradimus išmokėjome daugiau kaip 1 mln. litų. Tuo metu tokia suma buvo milžiniška. Prieš porą metų Vilkaviškio r. žemdirbiui kruša pažeidė daržovių lauką, tada išmoka siekė daugiau nei 200 tūkst. eurų. Taigi tokių atvejų būna gana daug.

Galima pajuokauti, kad kai kurie pasėlius draudžiantys žemdirbiai per visą 15 metų draudimo laikotarpį tapo popieriniais milijonieriais. Bet žemės ūkis toks jau yra – vienokių ar kitokių nuostolių nepavyksta išvengti.

Visą interviu skaitykite čia.