Kauno r. Ringauduose šilauoges auginantys Ieva ir Rokas Amšiejai sako, kad, nors ir vėluojantis dvi savaites, šiemet jų uogų derlius - gausus. 1 ha Amšiejų šilauogyne auginamos įvairios šių vaiskrūmių veislės. 

Augintojų teigimu, sodinių šilauogių plantacija įrengiama ilgam, nes augalai augs ir derės mažiausiai 15-20 metų,  todėl, Roko Amšiejaus nuomone, labai svarbu tinkamai parinkti vietą. Joms augti tinkamiausia saulėta, atvira vieta, apsaugota nuo vyraujančių vėjų.

Įprastai plantacijose kasamos tranšėjos, paskui užpildomos rūgščiomis durpėmis (pH 4,3-4,8) iš aukštapelkės, tačiau Amšiejai pasirinko kitą sodinimo būdą. „Šilauoges sodinome į iš anksto paruoštas duobes, tad sutaupėme iki 60 proc. durpių. Rankiniu grąžtu išgręžėme 50 cm gylio ir 50 cm skersmens duobes, jas užpildėme rūgščiomis durpėmis ir dar ant viršaus supylėme 30 cm aukščio kauburius", - pasakoja R. Amšiejus.

Sodininkai duobes kasė šiaurės pietų kryptimi, kad sodinukai geriau būtų apšviesti saulės. Apsaugai nuo piktžolių buvo patiesta juoda 100 g/kv.m storio geotekstilė, išpjautos skyles, pasodinti dvimečiai sodinukai. „Šilauoges sodinome anksti pavasarį aukščiau, nes kai būna per šlapia ir dirva užmirksta, šilauogių šaknys, negaudamos deguonies, žūsta. Geotekstilės privalumas - audinio struktūra yra tvirta ir ilgaamžė, sintetinė medžiaga atspari puvimui. Tikimės, kad užteks mūsų įrengtam šilauogynui", - kalba augintojas.

Pasak Ievos Amšiejienės, sodinė šilauogė yra tarprūšinis hibridas, todėl veislės skiriasi ne tik krūmų aukščiu, forma, bet ir uogų nokimo laiku, išvaizda, skoniu ir net kvapu. 

Ievos Amšiejienės teigimu, šilauoges geriausia sodinti anksti pavasarį, net kovo mėnesį, kai jau galima įeiti į dirvą, iki balandžio vidurio. Arba rudenį, iki spalio vidurio. Geriau sodinti pavasarį, kad augalai paaugtų ir sustiprėtų prieš žiemą.

Dalis šilauogyno buvo apsodinta dvimečiais sodinukais. Pirmaisiais metais buvo išskinti visi žiediniai pumpurai, kad sustiprėtų šaknų sistema. Antrais metais - taip pat geriau dar neleisti derėti, kad sustiprėtų krūmai. Šiemet, trečiaisiais metais, derlius palyginus gausus, nuo didesnių krūmelių priskina maždaug iki 3 kg uogų. Pasak R. Amšiejaus, kitą dalį šilauogyno šiemet apsodino vienmečiais sodinukais. Metus paauginus, kitą pavasarį  nupjaus antžeminę dalį, tada stiprus šaknynas išleis daugiau ūglių ir trečiaisiais metais sulauks gausaus derliaus.

Eilėse sodinukai buvo susodinti 1,5 m atstumu, tarp eilių palikti 3,0 m tarpai.

Augintojai sako, kad sodinėms šilauogėms per savaitę reikia vidutiniškai 25-50 mm kritulių. Plėvelė pristabdo kritulių patekimą, tad įrengiant vaiskrūmių plantaciją prie kiekvieno krūmo įrengta lašelinė laistymo sistema, kasdien palaistanti visą šilauogyną. Laistymui naudojamas tvenkinio vanduo.

Amšiejų šilauogės vienintelį kartą pavasarį tręšiamos 0,1 proc. amonio sulfato tirpalu. Labai svarbu šilauogių nepertręšti, nes augalai tampa neatsparūs ligoms ir blogiau žiemoja. „Mėgėjams galime patarti - vieną kartą šilauoges palaistykite amonio sulfato tirpalu (1 arbatinis šaukštelis trąšos/10 l vandens). Esant optimaliam dirvos rūgštingumui (pH 4,3-4,8) - rūgščiose durpėse, šilauogės geriausiai įsisavina maisto medžiagas, nes tada jos yra tirpios ir lengvai prieinamos augalams", - kalba sodininkai.

Šilauogių augintojai teigia, kad vėlyvosios veislės mūsų klimato sąlygomis nespėja sunokti, todėl geriausia rinktis ankstyvąsias ar vidutinio ankstyvumo. Nuotraukoje - vidutinio ankstyvumo Bluecrop.

R. Amšiejus pastebi, kad nors pasaulyje išvesta labai daug šilauogių veislių, pramoninėse plantacijose kultivuojama tik keletas ar keliolika produktyviausiųjų. „Iš ankstyvųjų veislių  mūsų šilauogyne gausiai dera Earliblue, Duke, Patriot. Jos sunoksta sunoksta apie liepos vidurį. Beje, Earliblue - neatspari šalčiams, tad vietoje šios ankstyvos veislės geriau rinktis Duke, nes ši atsparesnė žiemą. Patriot uogos su rausva dėme prie kotelio, tad parduodant atrodo nepatraukliai, bet mėgėjai gali auginti, puiki veislė, skanios uogos", - pasakoja vyras.

Sodininkai teigia, kad iš vidutinio ankstyvumo veislių pasiteisino - Bluecrop, Toro, Chandler. Pastaroji - itin stambiomis uogomis, įprastais metais pradeda derėti nuo liepos vidurio ir dera ilgai, apie 2,5 mėn. 

Bluecrop - pati populiariausia veislė Vakarų Europos ir JAV šiluogių plantacijose. Galima nuo trečiųjų metų krūmo priskinti iki 3 kg, vėlesniais metais - po 5-12 kg nuo krūmo. Toro - viena savaite ankstyvesnė už Bluecrop, uogos skanios, saldžios.

Uogos priklausomai nuo veislės būna šviesiai ar tamsiai mėlynos, kartais beveik juodos, su įvairaus stiprumo vaškinėmis apnašomis, kurios pailgina uogų išsilaikymą ir suteikia odelei tvirtumo. Nuotraukoje - didžiosios Chandler.

Šilauogių derlius skinamas per keletą kartų, nes uogos prinoksta ne vienu metu, todėl kekėse būna žalių, pradėjusių nokti ir prinokusių uogų.

Kad vienodžiau noktų uogos, Amšiejų šilauogyne didesnės šakos pakeliamos aukštyn ir pririšamos tvirtomis juostelėmis prie bambuko kuolų. Pririštų krūmų neišverčia ir vėjas. Norint apsaugoti nuo nemažai žalos pridarančių paukščių ant bambukinių kuolų pririšamos celofaninės juostos - jos sukelia nemalonų čežėjimą ir atbaido sparnuočius.

MŪ inf.