Kupiškio r. Garstyčias žemdirbiai dažniausiai renkasi kaip tarpinius augalus, nors jos vertingos ir kaip aliejinė, ir kaip medingoji kultūra.

Rugpjūčio 6-oji –Tarptautinė garstyčių diena, tad jos proga kooperatyvo „Žemčiuga“ narys Egidijus Černius ir ūkininkas Mindaugas Naujikas iš Kupiškio r. dalijasi patirtimis apie šią kultūrą ir jos auginimą.

Lietuvoje 2023 m. garstyčiomis ir kitais aliejiniais augalais (saulėgrąžomis ir kt., išskyrus pluoštines kanapes) apsėtas plotas siekė apie 8 tūkst. ha. Nors kartais pasigirsta svarstymų, kad sėklai jų neapsimoka auginti, mat įvežtinės pigesnės, yra ūkininkų, kurie šios kultūros neatsisako.

Šiemet laukia neblogo derliaus

Kupiškio r. kooperatyvas „Žemčiuga“, vienijantis 6 ūkininkus, augina daugiau kaip 300 ha garstyčių sėklai. Kooperatyvo atstovas, ūkininkas Egidijus Černius, apžiūrėjęs po praūžusios audros laukus portalui manoūkis.lt pasakojo, kad garstyčios tik nulinko, bet nenulūžo. Draudimo atstovai žalos neužfiksavo.

Pasėtosios apie balandžio vidurį atrodo gerai, o sėtos gegužės 8–10 d. jau gerokai pažeistos kenkėjų.

„Važiavom į laukus žiūrėti, kiek čia audra žalos padarė, tai matom, kad garstyčias, kurios pasėtos anksčiau, realu kulti rugpjūčio 10–15 dienomis, o kur vėliau pasėtos – rugsėjo pirmomis dienomis“, – pasakoja E. Černius.

E. Černiaus laukuose praūžusi audra kai kur išguldė garstyčias, bet kol kas jų kokybė stipriai nenukentėjo

Kol kas jų garstyčių kokybė gera, labai svarbu sėklos daigumas. Kooperatyvo nario teigimu, svarbu, kad dar kokia nors stichija neužkluptų, o dabar planuoja prikulti 1 t iš hektaro.

„Daugiau būtų sunku, nes labai puola kenkėjai. Neturime kuo gintis, nes nėra registruotų apsaugos priemonių. Yra laukų, kuriuose ir pagal vietovę, ir pagal kitus parametrus, mažiau vabalų, ten kulsime ir daugiau kaip 1 t, bet bus ir tokių, kur kulsim tik kokius 200 kg, nes likę tik stiebai. Dvi dienas pavėluoji nupurkšti ir net neverta kulti, bet nuimsime“, – kalba E. Černius.

Kooperatyvas nebe pirmus metus yra sudaręs sutartį su „Agrolitpa“, kur ir veža sėklas. Garstyčias pradėjo auginti prieš daugiau kaip dešimtmetį, vėliau padarėm pertrauką, dabar vėl augina ketvirtus metus.

Paklaustas, ar apsimoka auginti garstyčias sėklai, E. Černius neslepia, kad kiekvieni metai skirtingi, bet nukūlus 1t/ha apsimoka, jei mažiau – ta darbas vardan darbo.

„Kaip pavyks nukulti, irgi sunku pasakyti, nes visos garstyčios pavirtusios ant žemės, jei neužeis kokia nauja stichija, jos nesukris – viskas bus gerai“, – sako žemdirbys, pridūręs, kad visuose laukuose auga ta pati veislė, bet skiriasi sėjos laikas, nes ne į visus laukus pavasarį galima įvažiuoti vienu metu.

Teks atsisakyti dėl giminingumo su rapsais

Mindaugas Naujikas garstyčias kaip tarpinius augalus pradėjo sėti dar iki žalinimo reikalavimų,  norėdamas pagerinti dirvožemį. 5 ha garstyčių augina tik savo reikmėms, kartais užtenka kaimynui parduoti, bet ne daugiau, tad ir tai, ar ši kultūra turėtų paklausą rinkoje, niekada nesidomėjo,

„Pasėjam sėklai, nusikuliam, kitais metais naudojam kaip tarpinį pasėlį“, – dalijasi Kupiškio r. ūkininkas.

Jo teigimu, tai gera trąša, tačiau dabar jau ima jų vengti, priklauso tai pačiai šeimai kaip ir rapsai, tad tarpiniams pasėliams vis dažniau renkasi kitus augalus: vikius, avižas, facelijas. 

M. Naujikas pasakoja, kad garstyčias po žieminių javų išbarsto į ražieną, tada įterpia skutikliu. Kol dar dirvas arė, rudenį užardavo, bet dabar palieka per žiemą, kad nušaltų ir pavasarį įdirba.

Laukų ūkininkas jau nearia 6-erius metus. Šiuo metu jo ūkis užima per 500 ha, juose auginami žieminiai rapsai, kviečiai, miežiai, žirniai, pupos.

Anot M. Naujiko, garstyčios nėra sudėtingi augalai, ypač jei augini tik sau. Jis nenaudoja jokių apsaugos nuo kenkėjų priemonių, bet jei augintų intensyviai, pavyzdžiui, kaip rapsus, matyt, tektų pasukti galvą.

„Garstyčias puola tie patys kenkėjai, kaip ir rapsus: rapsiniai žiedinukai, kryžmažiedės spragės. Kad ir koks derlius būtų, tai nėra kultūra, iš kurios uždirbame, todėl ir žiūrime atlaidžiau. Be to, garstyčios nėra labai jautrios išbyrėjimui. Vienais metais lauke ilgiau prabuvo, kūlėme tikrai vėlai, bet jos neišbyrėjo“, – aiškina žemdirbys.

Jis iš hektaro prikulia apie 700 kg garstyčių, bendrai derlius siekia apie 3,5 tonos.

„Dabar, kai atsirado daugiau žinių, supratome, kad mūsų praktika iš dalies ydinga, kažkiek nepagalvota. Iš pradžių visi puolėm ir darėm, o dabar tai truputį kiša koją. Sėjomaina su rapsais netinka, o rapsai pas mus kas ketverius metus į tą patį lauką atvažiuoja“, – atviras Kupiškio rajono ūkininkas.