Kaunas. Kai kada apie gegužės 20-ąją ūkininkai jau šienaudavo pirmąją žolę, o ganymo sezonas tokiu metu būdavo įsibėgėjęs. Šaltas ir sausas šių metų pavasaris pavėlino ganymo sezono pradžią, vėliau prasidės ir šienapjūtė.

Lietuvos viduryje, Kėdainių rajone ūkininkaujanti Viktorija Švedienė karves dienomis ganyti pradėjo balandžio 25 pabaigoje. Dabar Švedų karvės turi pasirinkimą – nakčiai grįžti į tvartą arba likti lauke. Jos renkasi antrąjį variantą.

„Žolė ganykloje dar žema, reta, nes sausa ir šalta. Pliusas tai, kad, kai šalta, žolė ne taip greitai perauga. Duodam karvėms papildomai žiemos pašarų, kurių pernai daug prisigaminome, bet karvės jų nebenori, renkasi šviežią žolę“, – dalijosi mintimis V. Švedienė.

Pasak jos, gavosi geras pereinamasis iš tvartinio į ganyklinį laikotarpis – naktį karvės tvarte paėsdavo šieno, šienainio, dieną – šviežios žolės, tad ir pieno kiekio svyravimo beveik nebuvo.

Bet tokių ūkių, kurie galėjo leisti gyvulius į ganyklas prieš mėnesį – nedaug. Kituose regionuose šalto pavasario padariniai labiau juntami ir daug kur gyvuliai iki šiol tvartuose arba laukan genami tik šiomis dienomis.

Karvės dar tvarte

Matlaukyje (Vilkaviškio r.) ūkininkaujantys Edita ir Stasys Didžiuliai teigė, kad jų krašte šalta, sausa, kas rytą žemę nubalina šalnos. „Anksčiau gegužės 20–25 dieną pradėdavome pjauti žolę, o dabar visiškai nėra ko pjauti. Mūsų krašte visi gyvuliai dar tvartuose“, – sakė E. Didžiulienė.

Pasvalio r. ūkininkės Ingos Aglinskienės karvės dar irgi tvarte: „Mūsų apylinkėse dar niekas negano. Žolės per mažai, nes sausa ir šalta.“

Tiesa, šiose Šiaurės Lietuvos apylinkėse niekada anksti neprasideda nei ganymo sezonas, nei šienapjūtė. Įprastai karvės į ganyklą išleidžiamos apie gegužės 20–ąją, bet pernai – tik birželio 11 dieną. Tuomet labai gausiai lijo, tad ūkininkai nenorėjo, kad gyvuliai išmintų ganyklas.

„O šiemet lietaus mums labai trūksta. Kol kas anksčiau birželio pradžios neplanuojame ir šienapjūtės“, – sakė I. Aglinskienė.

Panaši padėtis ir Rytų Lietuvoje ir šalies pietryčiuose. Tik prieš tris dienas karves išginė Kupiškio r. ūkininkė Renata Vilimienė, nors pernai dienomis ganyti gyvulius pradėjo balandžio pabaigoje. O apie šienapjūtę dar net nesvarsto.

Matydami, kad žolės bus mažiau, didina kukurūzų plotus

Šiomis dienomis gyvuliai pradėti ginti į ganyklas Šilalės rajone. Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus vadovas Aivaras Tamošaitis teigė, kad ganyti pradeda tie ūkininkai, kurie pievas ir ganyklas buvo nors truputį patręšę ar palaistę srutomis.

„Bet mažesnių ūkių pievos – tuščios, nušalusios, ten galima skruzdėlę varinėti. Šalta, trūksta lietaus“, – kalbėjo A. Tamošaitis, pridūręs, kad Šilalės rajone, nutirpus sniegui lijo tik du kartus – pirmą kartą iškrito 10, antrą – gal 6 mm kritulių.

Vakarų Lietuvos ūkininkus labai vargina ir šalnos – anot A. Tamošaičio, durpynuose nušalo ne tik javai, bet ir žolė. Gyvulių laikytojus gelbėja pernykščiai pašarai – pernai jų visi galėjo prisigaminti daugiau nei pakankamai, todėl gerai, kad bent yra kuo šerti gyvulius.

„Matydami situaciją, kai kurie intensyviai galvijus auginantys ūkininkai didina kukurūzų plotus, nes mato, kad bent jau pirmoji žolė šiemet bus vėliau, jos derlius bus mažesnis. Mūsų rajone šienapjūtė prasidėdavo tarp gegužės 25–29 dienos, šiemet apie tai net nėra kalbos“, – reziumavo A. Tamošaitis.

Dzūkijoje, aplink Varėną, ganiavos sezonas prasidėjo maždaug prieš dvi savaites. Pasak LŪS Varėnos skyriaus vadovo Edmundo Samausko, gamta vėluoja porą savaičių, bet Dzūkijoje kritulių buvo daugiau negu kitais pavasariais (nors jų žemėms kritulių niekada nebūna per daug), tad žolė jau buvo paaugusi, paganyti gyvulius buvo kur.

„Pernykščiai pašarai ėjo į pabaigą, tad laikyti gyvulių tvarte ilgiau nevertėjo. Tik tie ūkininkai, kurių ganyklos toliau ir karvės melžiamos ganykloje, dar laiko jas tvarte“, – sakė E. Samauskas.

Šienapjūtės lyderis žolę pjauti tikisi po vėliausiai savaitės

Modernaus pieno ūkio savininkas Julius Martišius (Plungės r.) yra pagarsėjęs kaip vienas anksčiausiai šienapjūtę pradedančių ūkininkų. Gerais metais jo technika į laukus išvažiuodavo ir gegužės 20 dieną. Šiemet pirmąją žolę Julius žada pjauti savaite vėliau, tačiau ilgiau delsti nežada, kad ji nepasentų, neprarastų maisto medžiagų.  

„Kol kas žolei trūksta ūgio, ir vegetacija vėluoja. Esame pasiruošę žoliapjūtei, bet dar reikia palaukti. Gamtoje, matyt, turi būti pusiausvyra – pernai buvo daug žolės, pasigaminome daug pašarų, gyvulius dar turime, kuo šerti, gal todėl šiemet bent jau pirmos žolės bus mažiau“, – svarstė J. Martišius.