Kėdainiai. Lietuvoje susitikę Skandinavijos ir Baltijos šalių malūnininkai ne tik aptaria bendrus verslo reikalus, bet kartu domisi, kaip sekasi ūkininkauti mūsų šalies grūdų augintojams. Šįkart malūnininkai aplankė Kėdainių kooperatyvą „Mūsų ūkis".

„Mūsų ūkis" orientuojasi į augalininkystę ir tik neseniai pradėjome auginti mėsinius galvijus, tad logiška, kad skandinavų šalių malūnininkai atvyksta pasižiūrėti, kur ir kaip auginami lietuviški grūdai, kurie gana gerai vertinami", - pasitikęs svečius sakė žemės ūkio kooperatyvo „Mūsų ūkis" direktorius Aušrys Macijauskas.

Saviečiuose įsikūręs kooperatyvas „Mūsų ūkis" dirba apie 1000 ha žemės, kurioje augina kviečius, rapsus, miežius, žirnius, cukrinius runkelius. „Šie metai mums, kaip ir kitiems vidurio Lietuvos ūkininkams buvo nemažas išbandymas. Sezonas buvo labai sudėtingas. Galėjome pasidžiaugti palankiu derliaus nuėmimo laiku, tačiau iki tol labai kentėjome nuo sausros. Gyvenome nežinioje, nes keturis mėnesius žemė laukė lietaus. Sunkumų patyrė ne tik ūkininkai, dėl sausros kenčia gamta, juk perdžiūvo miškai, šuliniai nuseko. Pagaliau sulaukėme lietaus. Tikimės, kad gavę drėgmės iš rudens į žemę suberti grūdai spės pasiruošti žiemai", - sakė A. Macijauskas.

Skandinavijos ir Baltijos šalių malūnininkų delegacija viešėjo kooperatyve „Mūsų ūkis"

Ūkyje derlius užaugo kiek mažesnis negu ankstesniais, ne tokiais ekstremaliais metais - kviečių kūlė apie 7 tonas, rapsų - apie 4,5, miežių - 7, gerai derėjo žirniai: jų prikūlė daugiau kaip 4 tonas iš hektaro. Dalį derliaus pardavė pagal iš anksto sudarytas sutartis, kitą sandėliuoja ir laukia palankių kainų.

„Kainos dabar itin menkos, pačios žemiausios per pastaruosius penkerius metus, nes už aukščiausios kokybės kviečius supirkėjai moka kiek daugiau negu 170 eurų. Šiųmetis ruduo mums gana niūrus - nekalbame nei apie rekordus, nei apie pelną. Dažnas kolega tikisi, kad sezoną pabaigs be nuostolių, nes daug investicijų reikalauja ir žemės dirbimas, ir sėja, ir pasėlių priežiūra, ir derliaus sudorojimas", - sakė A. Macijauskas.

Ūkyje - dvi dešimtys angusų

Kooperatyvo vadovas parodė mėsinius galvijus, kuriuos ūkis pradėjo auginti prieš metus: „Tarsi nujausdami, kad vien augalininkyste užsiimti darosi rizikinga, ėmėmės mėsinių galvijų auginimo. Pasirinkome angusus. Pusę jų pirkome Lietuvoje, pusę parsivežėme iš Vokietijos. Angusai yra viena geriausių mėsinių galvijų veislių. Jaučiai užauga iki 700 kilogramų svorio. Mėsinė galvijininkystė - daugiau tinginių verslas. Mat gyvuliams laikyti nereikia geros žemės, didelių investicijų ar ypatingų sąlygų. Jeigu yra laisvų dirvonuojančių žemių, tai investuoti į ganyklas beveik nieko nereikia."

Daug metų tik augalininkyste besiverčiantį ūkį papildė mėsinių angusų banda

Anot A. Macijausko, mėsinių galvijų auginimas - kantriųjų verslas. Rimtos pajamos iš tokio ūkio būna tik po kokių penkerių metų. Mėsinių galvijų mėsa gana populiari užsienyje, ypač jei ji ekologiška, todėl kooperatyvas planuoja angusus auginti ekologiškai.

Lietuviškiems grūdams - geriausi įvertinimai

Kooperatyvą „Mūsų ūkis" aplankę skandinavų ir Baltijos šalių malūnininkai negailėjo pagyrimų lietuviškiems grūdams. Pasak svečių, lietuviški grūdai auginami labai atsakingai ir yra geros kokybės.

A. Macijauskas ir G. Migonis (kairėje)

Malūnininkus į Kėdainių kraštą lydėjęs bendrovės „Malsena" vadovas Gintautas Migonis sakė, kad jau kuris laikas malūnininkai lanko vieni kitus ir dalijasi patirtimi. „Mums malonu priimti svečius savo šalyje ir girdėti atsiliepimus, kad Lietuvos malūnininkams nėra problemų dėl žaliavų, kadangi mūsų ūkininkai užaugina labai kokybiškus grūdus. Miltų poreikis pastaruoju metu mažėja, nes atsakingiau pradėta žiūrėti į duoną, o ir žmonių skaičius mūsų šalyje labai sparčiai mažėja. Norėdami sėkmingai gyvuoti turime ieškoti alternatyvų. Štai dabar vykdome avižų programą - gaminame jų dribsnius ir sėkmingai skinamės kelią į rinką. Konkurencija tarp malūnininkų didelė, tačiau turint gerą vardą gyvuoti nėra labai sudėtinga", - sakė G. Migonis. 

MŪ inf.