Briuselis/Vilnius. Kitų metų lapkritį bus pradėtas taikyti naujasis Gyvūnų veisimo reglamentas grynaveislių veislinių karvių, kiaulių, avių, ožkų ir arklių, hibridinių veislinių kiaulių ir jų genetinės medžiagos produktų veisimui, prekybai ir įvežimui į ES. Reglamentas bus privalomas ir tiesiogiai taikomas visoje ES.

Šiuo praėjusių metų birželį patvirtintu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į ES, iš dalies panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas") ir keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, tai pat Tarybos direktyvos (89/608/EEB ir 90/425/EEB).

Šio reglamento pagrindinis tikslas yra suvienodinti zootechninių reikalavimų taikymą ES, kad būtų palengvintas bendradarbiavimas ES viduje ir užtikrintos visiems vienodos sąlygas.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) Gyvūnų veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė (nuotr.) informavo, kad naujuoju reglamentu (daugelis jį vadina naujais zootechniniais reikalavimais) nustatoma išsamesnė bendra teisinė sistema, atsižvelgiant į pažangiausius gyvūnų veisimo metodus, kartu išsaugant vertingus gyvūnų genetinius išteklius. „Svarbiausias uždavinys įgyvendinant šį reglamentą pripažintoms grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijoms, peržiūrėti savo vidaus darbo tvarkas bei vykdomas veisimo programas, kad jos atitiktų konkrečius reikalavimus ir kad jų pripažinimas liktų galioti, pradėjus taikyti reglamentą", - pabrėžė D. Laureckaitė-Tumelienė.

Pasak jos, naujuoju teisės aktu siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą ir prekybą su trečiosiomis valstybėmis. Jame taip pat išdėstytos konkrečios taisyklės, skirtos nykstančioms veislėms saugoti, ir nuostatos, kuriomis atsižvelgiama į arklių veisimo sektoriaus ypatumus.

VGVPT Gyvūnų veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja išvardijo pagrindines naujoves, kurios bus taikomos įsigaliojus Gyvūnų veisimo reglamentui: bus atskiriamos veislininkystės institucijų pripažinimo ir veisimo programų tvirtinimo procedūros; veisimo programoms numatomi konkretūs reikalavimai, kurie turi būti aprašomi bei nustatomi tikslai, kurių turi būti siekiama, įgyvendinant veisimo programas (veislės išsaugojimo, gerinimo, naujos veislės kūrimo ir veislės atkūrimo); numatomas veisimo programos geografinės teritorijos nustatymas; numatomos išlygos, taikomos nykstančioms veislėms ir kt.

Į Gyvūnų veisimo reglamentą bus perkeliamos ir kai kurios nuostatos iš dabar galiojančių direktyvų ir sprendimų, reglamentuojančių gyvulių veislininkystę. Taigi, pagal Reglamentą vyks veislininkystės institucijų pripažinimas; veisimo programų tvirtinimas; gyvulių įrašo į kilmės knygas taisyklės bei reikalavimai; atskiru papildančiu reglamentu numatyti reikalavimai kilmės pažymėjimams, jų formos bus suvienodintos, todėl skirtingose ES šalyse išduodamus zootechninius pažymėjimus bus lengviau suprasti; išliks produktyvumo kontrolės ir genetinio vertinimo reikalavimai ir kita.

Ar naujasis reglamentas turės įtakos kai kurių dabar Lietuvoje veikiančių veislininkystės asociacijų veiklai, t. y., ar kai kurios jų gali nepajėgti įvykdyti naujų reikalavimų, pasak D. Laureckaitės-Tumelienės, vienareikšmiškai atsakyti „taip" arba „ne" neįmanoma. „Veikla, kuri leidžiama veislininkystės institucijoms, nesikeis, tad atsakymas būtų „ne". Tačiau pačiai institucijai yra keliami šiek tiek aukštesni reikalavimai, tad jei iki reglamento taikymo pradžios tam nepasiruoš, atsakymas būtų „taip", - paaiškino specialistė.

MŪ inf.