Šakiai. Septynerius metus kukurūzus auginantys Šakių rajono ūkininkai Stonkai šiemet ryžosi eksperimentui. Trečdalyje ploto kukurūzus sėja Lietuvoje dar netaikytu būdu – vagutėse.

Šiais metais Laimos Stonkuvienės agroverslo įmonė kartu su savininkės sūnumis jaunaisiais ūkininkais  Dariumi ir Jauniumi Stonkais Žvirgždaičiuose ir aplinkiniuose kaimuose kukurūzus auginti ketina 1200 ha plote. „Eksperimentinis laukas užims apie 400 ha. Įsigijome specialią sėjamąja ir kukurūzus sėjame vagutėse. Daug domėjomės šiuo būdu, rudenį matysime, ar jis pasiteisina Lietuvoje“, – sako L.Stonkuvienės agroserviso įmonės technikos direktorius Darius Stonkus.

Šakių rajono ūkininkai pasirinko Frost bendrovės technologiją, rėmėsi Vokietijos ekologinių ūkių pavyzdžiu.Kombinuota sėjamoji, jau dirbanti eksperimentiniame lauke, sudaryta iš trijų skirtingų gamintojų - Frost, SAS ir Becker  - mašinų

„Pirmiausia norime savo kailiu patirti visus privalumus ir trūkumus bei pasimokyti iš savo klaidų. Lyginsime naudą su tradiciniais sėjos būdais ir dabar į madą ateinančia StripTill - neariamosios žemdirbystės technologija, derinanti tiesioginės sėjos ir ištisinio žemės dirbimo technologijų privalumus. Labiausiai tikimės, kad dirva greitai sušils ir šaknys nesunyks nuo kritulių gausos. Tai gyvybiškai svarbu kukurūzams, ypač mūsų sunkiose dirvose“, – teigia D. Stonkus.

Lietuvoje kukurūzai vagutėse sėjami pirmą kartą

Praėjusiais metais, kurie, anot D. Stonkaus, nebuvo palankūs kukurūzams, bunkerinis derlingumas buvo 9,8 t/ha, kai tuo tarpu 2011 m. iš vieno ha gauta 12,5 t.

Darius Stonkus sako, kad pasimokę iš savo klaidų, kitąmet jau galės dalintis patirtimi su kitais ūkininkais

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininko Vytauto Liako, kukurūzus sėti vagutėse ypač populiaru Vokietijoje. „Vokiečiai jau neįsivaizduoja, kad kukurūzus galima sėti kitaip. Teko lankytis Horšų (Horsch) ūkyje, jie šią technologiją taiko jau 10 metų. Šis ūkininkas vagutes suformuoja rudenį ir įterpia azoto, fosforo ir kalio trąšų. Pavasarį į tą pačią vagutę specialia sėjamąja sėjami kukurūzai“, – sako dr. V. Liakas.

Pasak mokslininko, rudenį įterpus trąšų, kalis ir fosforas per šį laikotarpį patenka į dirvos tirpalą. Augalas jį lengviau pasisavina. Trąšas išbarsčius pavasarį, prieš sėją, dalis jų atitenka kitam sėjomainos augalui. Jei dirvos derlingos, kukurūzai ima „kreditą” iš dirvožemio, o maisto medžiagos atstatomos vėliau. Patręšus rudenį, augalas naudoja būtent to tręšimo medžiagas. Be to, spragšiai bijo azoto ir apleidžia laukus.

„Vagutėse greičiau sušyla žemė, geriau išsaugoma drėgmė. Kukurūzams formuojamos maždaug 15 cm aukščop vagutės, kurias augalui augant išlygina lietus. Tiesa, suformavus labai aukštas vagas, jos gali džiūti. Vanduo kukurūzams nėra svarbiausias dalykas, jų šaknys įsišaknija iki 3 m gylio, kas kita – maisto medžiagos, jų šiam augalui neturi trūkti“, – metodo privalumus vardija dr. V. Liakas.

Nors Lietuvoje prieš kelerius metus ši patirtis buvo plačiai paskleista, ūkininkai iki šiol nesiryžo jos išbandyti. Šakių rajone dirvožemiai kitokios struktūros - kai kitur buvo sėjama ar jau pasėta, šioje Suvalkijos dalyje žemė dar nebuvo pakankamai išdžiūvusi.

Formuojant vagutes, žemė ne tik išdžiovinama, bet ir greičiau įšildoma. Praėjusią savaitę žemė sėklų gylyje tebuvo įšilusi iki 7 laipsnių. Į tokią žemę pasėtas augalas vargsta.

MŪ inf.