Kauno r. Rugsėjo 18 d. AB „Vilkijos ūkis“ pakvietė visus norinčius savo akimis pamatyti, kaip Lietuvoje kailiui auginamos kanadinės audinės. Tai – jau penktasis kartas, kai Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) kviečia visuomenę į kasmetinį atvirų durų renginį.

Renginio metu vyko ekskursijos po fermą, buvo galima stebėti tiesioginę transliacija iš Helsinkio SAGA kailių aukciono, demonstruota, ką galima pasiūti iš senų kailinių, prie apvalių stalų buvo galima padiskutuoti apie žvėrininkystę su kitais šioje srityje dirbančiais ūkininkais.

Siekiant sulaukti daugiau lankytojų, AB „Vilkijos ūkis“ klojime surengtas operetės koncertas, kuriame dainavo žinomi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai.   

„Norime, kad kuo daugiau žmonių iš miesto atvyktų praleisti bent vieną popietę kaime, pamatyti, užuosti, kaip išties atrodo mūsų ferma“, - sakė AB „Vilkijos ūkis“ bei LŽAA vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.

Besidominčiųjų, kaip atrodo kailinių žvėrelių auginimo ferma, buvo daug

Lankytojų žvėrelių fermoje buvo nemažai: atvyko ne tik tokiu pat verslu užsiimančių ūkininkų, besidominčių miestiečių, buvo daug jaunesnių ir vyresnių klasių moksleivių. Be to, netikėtai sulaukta ir išvažiuojamojo Seimo Kaime reikalų komiteto (KRK) posėdžio. Taip pat atvyko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Vytautas Juozapaitis, Žemės ūkio ministerijos atstovų, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kailis ir poliesteris – kas geriau?

Žiniasklaidai surengtoje spaudos konferencijoje, pavadintoje „Ką reikštų kailinių žvėrelių auginimo atsisakymas žmonėms, ekonomikai, gamtai“, kalbėta apie tai, kad kailis yra aplinkai draugiška medžiaga, ji nekenkia taip, kaip poliesterio drabužiai ir visa šiuolaikinė vienadienė mada. Pavyzdžiui, audinės kailinius galima nešioti visą gyvenimą ir nesudėvėti.

UAB „Šilta mada“ dizainerė Astra Gintautaitė (dešinėje) besidomintiems parodė, kam pritaikyti nebenaudojamą kailį - kaip naujam gyvenimui prikelti seni kailiniai virsta madingais aksesuarais

LŽAA atstovė spaudai Austė Korbutė apie plastiko žalą gamtai paaiškino plačiau. Jos žodžiais, dabar net 60 proc. žmogaus aplinkos sudaro plastikas (drabužiai ir ne tik jie gaminami iš poliesterio, akrilo, nailono ir pan.). Šios iš naftos išgautos medžiagos nesuyra daugybę metų, minėtų audinių neįmanoma nudažyti natūraliais dažais.

Yra net toks anekdotas: iš kur žinome, kokia bus naujo sezono madingiausia spalva? Iš Kinijos upių vandens spalvos! Pasaulyje perdirbama tik 1 proc. visos iš sintetikos pagamintos aprangos. Skalbiant, ir netgi tiesiog judant, nuo drabužių plastiko mikrodalelės sklinda į aplinką, po to patenka į vandenynus. Nuo vieno drabužio jį skalbiant kaskart nukrinta net 1,7 g dalelių!

Mokslininkai jau prieš 10 metų nustatė, kad prie Azijos, JAV krantų 25 proc. sugautų žuvų rasta plastiko mikropluošto dalelių. Dabar Šiaurės Atlanto vandenyse net 65 proc. žuvų užsiteršusios plastiku. Jis žuvims ir kitiems gyvūnams bei žmogui sukelia vėžinius susirgimus. Tai yra milžiniško masto katastrofa!

Visame šiame kontekste kailis yra tvari ir ekologiška medžiaga. Todėl kailinių žvėrelių augintojai įvairių judėjimų, tokių kaip „tušti narvai“, kovą prieš jų verslą vertina nevienareikšmiškai.  

Nauja tvarka užtikrina gyvūnų gerovę   

Pasak LŽAA vadovo, kailinių žvėrelių auginimo versle yra tik vienas – žmogaus ir gyvūno etinio santykio klausimas. Jo nuomone, jeigu fermos šeimininkas nesilaiko nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų, vienareikšmiškai tokią fermą reikia uždaryti.

AB „Vilkijos ūkis“ bei Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša (viduryje) sulaukė daug klausimų apie kailinę žvėrininkystę

Laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų žvėrelių augintojus verčia ir nauja tvarka, pagal kurią galima prekiauti kailių aukcione (o per jį ir parduodama visa produkcija). Jau nuo šių metų gruodžio kailių aukcionai prekiaus tik tų ūkių produkcija, kurie pateiks WELFUR sertifikatus. Ką tai reiškia?

Per septynerius metus septyni Europos universitetai, paskatinti Europos Komisijos (EK), sukūrė moksliškai pagrįstą gyvūnų gerovės vertinimo sistemą pagal 24 kriterijus, apimančius laikymo sąlygas, šėrimą, sveikatą ir gyvūno psichologinį komfortą. Šiuos vertinimus atlieka nepriklausomi auditoriai, kurie išduoda sertifikatą tik po trijų apsilankymų ūkyje, kuomet įvertina visus gyvūno auginimo etapus – nuo jauniklių priežiūros iki suaugusių gyvūnų. Tai – vienintelė gyvūnų gerovės savireguliacijos sistema, kurią EK įtraukė į vadinamųjų „minkštųjų“ teisės aktų sąrašą.

Sertifikatų negavę ūkiai bus priversti užsidaryti, nes kitaip negu per aukcionus realizuoti kailių praktiškai neįmanoma.

Taip atrodo kanadinių audinių gyvenamieji būstai

„Jeigu kyla klausimų dėl gyvūnų auginimo sąlygų – visoje Europoje galima atvykti į fermas ir pamatyti savo akimis“, - sakė LŽAA vadovas. Beje, apklausos rodo, jog po apsilankymų žvėrelių auginimo ūkiuose žmonių, kurie pritaria šiai veiklai, padaugėja dvigubai.

Gali dirbti žmonės, neturintys didelio išsilavinimo

„Vilkijos ūkio“ grupės įmonės įdarbina apie šimtą Vilkijos apylinkių žmonių, vidutinis atlyginimas viršija Lietuvos ir didžiųjų miestų vidurkius.

Č.Tallat-Kelpša sakė, kad „Vilkijos ūkio“ grupė per 20 metų į šį verslą investavo apie 20 mln. eurų: įkurtos ne tik žvėrelių fermos, yra ir cechas, kuriame ruošiami pašarai ne tik savo, bet ir kitų augintojų žvėreliams. Beje, pašarams panaudojamos įvairios maisto gamyklų atliekos, o tai irgi galima vertinti kaip tvarią, ekologiškai naudingą veiklą.

Žvėrelių fermose yra daug aukštos kvalifikacijos nereikalaujančio darbo.

Kailinių žvėrelių fermoje įdarbinama daug vietinių žmonių

„Pas mus sugrįžta emigrantai, padorų atlyginimą gauna tie, kurių per 12 metų mokykloje neišmokė rašyti be klaidų. Girdime siūlymų drausti žvėrelių fermas, geriau jau kurti darbo vietas IT specialistams, kaip teigia kai kurie politikai. Bet ar jie supranta, kad ne visi gali dirbti IT ir kitus sudėtingus darbus? Yra daugybė žmonių, kuriems reikia paprasto darbo, bet kartu ir normalaus gyvenimo lygio“, - kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.

Valdžios vyrai pritaria kailinių žvėrelių auginimo verslui

Išgirdę daugybę argumentų, įrodančių, kad kailinė žvėrininkystė nėra tokia „baisi“, kaip kai kas apie ją kalba, į ūkį atvykę KRK nariai, V. Juozapaitis, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorius R. Krasuckis bei Kauno rajono meras V. Makūnas visi vienbalsiai pasisakė už šio verslo išsaugojimą Lietuvoje.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas retoriškai klausė: „Kam Lietuvoje bus geriau uždarius žvėrelių fermas? Ūkininkams, jų šeimoms, kurie ištisus metus kūrė gerovę sau ir darbo vietas kitiems? O gal tik grupelė žmonių apsidžiaugs neaiškia pergale? Tuomet pradėkime drausti ir visą gyvulininkystę.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai vienbalsiai pasisakė už kailinių žvėrelių auginimo verslo išsaugojimą Lietuvoje

Kaip teigė R. Krasuckis, kailininkystė yra legalus, reglamentuotas sektorius ir jis naudingas Lietuvai. Beje, kailinių žvėrelių augintojai yra tie, kurie neprašo valstybės paramos. Jie patys užsidirba investicijoms, moka įplaukas į biudžetą. 

LŽAA duomenimis, mūsų šalyje kasmet iš auginamų kailinių žvėrelių gaunama ir eksportuojama kailių už 60-150 mln. eurų.  

MŪ inf.