Šiaulių r., liepos 31 d. Auginti bulves ekologiškai yra sudėtinga ir nelabai pelninga - derlius paprastai būna beveik tris kartus mažesnis negu chemizuotuose, o pirkėjai nelinkę už tokias bulves mokėti brangiau. Šiaulių rajono Jonelaičių kaime ūkininkaujantis Vladas Elsbergas yra vienas iš tų ūkininkų, kurie ne tik ekologiškai augina bulves, bet ir leidžia mokslininkams savo pasėliuose atlikti bandymus.

V. Elsbergas ekologiškai ūkininkauja nuo 2003 m., sertifikuoja 189 ha ekologinių žemėnaudų, o bulvės šiemet augina 4 ha plote. Didžiausius plotus ūkyje užima žirniai - net 88 ha, taip pat auginama miežių, žieminių ir vasarinių kviečių, dobilų. V. Elsbergas, kurio ūkis turi ekologinio sėklininkystės ūkio statusą, labiausiai vertina lietuviškas veisles, todėl jo ūkio pasėliuose būtent jos ir dominuoja - žirniai Simona, kviečiai Širvinta, miežiai Luokė ir t. t.

„Ir mokslininkų, ir ūkininkų tikslas bendras - gauti kuo didesnį derlių. Treti metai dalyvauju eksperimente ir jau matau teigiamų poslinkių", - sako ūkininkas Vladas Elsbergas

Tiesa, bulvės jo ūkyje - ne lietuviškos selekcijos: Helena, Valor, Vineta. Bendrojo derliaus išeiga būna apie 15 t/ha, o prekinių gumbų kiekis svyruoja nuo 46 iki 62 proc. Kokį derlių pavyks užauginti šiemet, ūkininkas nedrįsta prognozuoti, mat dar prieš kelias dienas laukas buvo visiškai apsemtas vandens. „Sunku patikėti, bet buvo tiek prilyta, kad net bulvių viršūnių nesimatė - lygus kaip ežeras vanduo tyvuliavo. Galima sakyti, bulvės dvi savaites pramirko vandenyje", - šiemetinę kritinę situaciją apibūdina augintojas.

Prieš kelerius metus bulvės buvo panašiai apsemtos, tuomet krito ir derlius, ir gumbų kokybė (juose buvo labai mažai krakmolo, be to, įsimetė puvinys). Po šiemetinio potvynio bulvės taip pat sustresavusios, bulvienojai pageltę, dirva suplakta - akivaizdu, kad dabar kuo skubiau reikia supurenti žemę, kad augalų šaknys gautų deguonies.

Dar prieš kelias dienas bulvės mirko vandenyje, o dabar pradeda ryškėti pirmieji bulvių maro požymiai

Žemė bulvių lauke per sezoną judinta ne kartą - laukas net 5 kartus akėtas ir 3 kartus kauptas. Sėjomaina ir žemės dirbimas yra vienos pagrindinių priemonių ginantis nuo piktžolių. Žinoma, daugkartinis važiavimas su akėčiomis ir kauptuvais turi ir neigiamų aspektų - mechaniškai sužalojami bulvių gumbai, išauga savikaina. „Suskaičiavau, kad ekologiškai auginant bulves, išlaidos sunkiai pasidengia. Manau, kas į ekologiją pasuko tik dėl išmokų, tie jau pabėgo, o mes laikomės", - sako devintus metus ekologinį ūkį plėtojantis V. Elsbergas.

Bulvės ūkyje sodinamos palyginti vėlai (gegužės paskutinį dešimtadienį), nes ūkininkas įsitikinęs, kad nėra kur skubėti - derlius iki rudens tikrai spėja subręsti, o vėlyvas sodinimas padeda išvengti pavasarinių šalnų, šiek tiek gelbsti nuo kolorado vabalų antplūdžio. „Prie namų turime kelias vagas bulvių, ten nespėjame rinkti kolorado vabalų, o štai į laukus jie neatskrenda", - sako ūkininkas. Jis įsitikinęs, kad vos išsiritusias koloradų lervutes sunaikina boružės, kurių jo laukuose apstu.

Artėjant bulviakasiui, bulvienojai nudaužomi ūkininko susimeistrautu prie traktoriaus tvirtinamu prietaisu - grandinėmis, kurios sukasi trimerio principu. Mechaninis bulvienojų pašalinimas paspartina gumbų brandą ir palengvina kasamosios darbą.

Kadangi ūkyje auginami galvijai - keturios melžiamos karvės ir penkios telyčios - bulvėms tręšti yra pakankamai mėšlo. Atlikus dirvožemio agrocheminius tyrimus, humuso dirvose rasta nuo 2,12 (priesmėliuose) iki 6,53 proc. (durpyne). Ūkininko patirtis rodo, kad sausais metais būtent durpžemyje būna geriausias bulvių derlius, tačiau šlapiais metais bulvės juose būna prastos. Mokslininkų teigimu, gero bulvių derliaus galima tikėtis tik tuomet, kai dirvoje yra ne mažiau kaip 3,5 proc. humuso.

Akmenės rajono ūkininkė Margarita Skabeikienė (centre) į lauko dieną atvažiavo su visa šeima. „Mūsų bulvės panašiai atrodo, irgi numirkusios, tai dabar ieškosime, kokiomis priemonėmis jas atgaivinti", - pasiguodė moteris

Praėjusią savaitę Vlado Elsbergo ūkyje vyko lauko diena, kurioje Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, Žemės ūkio rūmų specialistai, įvairių firmų atstovai ir žemdirbiai kartu aiškinosi, kaip ekologiškai auginant bulves gauti kuo gausesnį ir kuo kokybiškesnių bulvių derlių. Ūkyje jau treti metai vykdomas projektas - ieškoma priemonių, turinčių didžiausią efektą bulvių derliui ir kokybei.

ASU Agroekologijos centro vadovas Juozas Pekarskas kaip vieną iš ekologiškų bulvių pasėlių plėtros stabdžių įvardija tai, kad ekologinėje gamyboje yra ribotas trąšų ir augalų apsaugos produktų kiekis. Tačiau situacija kasmet keičiasi į gerąją pusę, ir produktų šiam sektoriui asortimentas nuolat plečiasi. „Kaip rodo bandymai, didžiausią ekonominį efektą duoda biologinis preparatas Biokal 1. Be to, šis produktas saugo pasėlius nuo kolorado vabalų", - bandymų rezultatus apibendrina J. Pekarskas.

Bulvėms itin svarbios kalio trąšos. Pakankamai kaliu patręšti augalai atsparesni trumpalaikėms sausroms ir mechaniniams pažeidimams, jų gumbus mažiau pažeidžia ligos, juose padidėja krakmolo kiekis, pagerėja kulinarinės savybės. Pakankamai fosforo gaunančios bulvės būna atsparesnės marui ir įvairiems virusams, geriau laikosi žiemą. Daugiausia maisto medžiagų bulvėms reikia vegetacijos periodo viduryje, kai prasideda žydėjimas. J. Pekarsko skaičiavimu, panaudojus visas įmanomas priemones, ekologiniuose ūkiuose realu kasti iki 30 t/ha bulvių.

„Ekologiškų bulvių šalyje auginama nedaug - pernai buvo deklaruota 340 ha. Tai labai mažai, rinkai ekologiškų bulvių trūksta", - pastebi ASU Agroekologijos centro vadovas Juozas Pekarskas ir Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė augalininkystei Edita Karbauskienė

Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė, „NutritechSystem Baltic" konsultantė Rasa Karklelienė V. Elsbergo ūkyje atlieka augalinės kilmės trąšų ir botaninių ekstraktų bandymus. Kurie produktai duoda geriausią efektą, paaiškės nukasus derlių. „Visiems žemdirbiams noriu priminti, kad purškiant bulvių pasėlius reikia negailėti vandens - bulves reikia tiesiog išmaudyti, tik tada purškiamas produktas gerai padengs visą augalą ir duos laukiamą poveikį", - priminė R. Karkelienė.

Siekiant gerų bulvių derlių, labai svarbu laikytis sėjomainos - bulvės į tą patį lauką turėtų grįžti ne anksčiau kaip po 4-5 metų.

MŪ inf.