Kaunas, kovo 25 d. Prabėgus metams po įsikūrimo, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) surengė pirmąjį visuotinį narių susirinkimą. Asociacijos veikloje dalyvauja 75 ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, bendras jų turimas sertifikuotas ekologinių žemėnaudų plotas - 10 100 ha.

LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis pabrėžė, kad vienu svarbiausių asociacijos darbų galima būtų laikyti ryšių užmezgimą su Vokietijos ekologinių ūkių sertifikavimo įstaiga. Jei lietuviškame ūkyje išauginta produkcija turi vokišką sertifikatą, Vokietijoje ji automatiškai įgauna gerą paklausą ir aukštesnę kainą. Pasirodo, didžiausia kliūtis gauti vokišką sertifikatą - tai, kad dalis ūkio yra ekologiška, dalis - įprastinės gamybos. „Vokiečiams tai sunkiai suvokiama, ten įprasta, kad visas ūkis yra ekologinis", - sako S. Daniulis.

LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis ragino žemdirbius aktyviau dalyvauti asociacijos veikloje

Už pagalbą bendradarbiaujant su vokiečiais S. Daniulis dėkojo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotojams, geru žodžiu minėjo ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) - atsižvelgdama į LEŪA prašymą paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimą, NMA asocijuotiems nariams pinigus išmokėjo iki Naujųjų metų.

Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas sveikino aktyviai veikiančią asociaciją ir linkėjo sėkmės tolimesniuose darbuose

Kaip tolimesnes veiklos gaires S. Daniulis paminėjo siekį nuo 2013 m. ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams didinti išmokas, kurioms pagrįsti jau dabar daromi ekonominiai skaičiavimai: fiksuojama auginimo savikaina, pelnas gaunamas iš hektaro ir t. t. „Sieksime, ir manau, kad nuo kitų metų yra didelė tikimybė, kad išmokas už žalienas gautų ir tie ūkininkai, kurie neaugina gyvulių", - asociacijos tikslus vardijo pirmininkas.

Renginyje pranešimą skaitęs ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius atkreipė dėmesį į disproporciją ekologinių pasėlių struktūroje - net 45 proc. pasėlių sudaro varpiniai javai, per mažai auginama ankštinių augalų ir daugiamečių žolių. „Reikėtų plėtoti ekologinę gyvulininkystę - tai pakeistų pasėlių struktūrą, be to, būtų sukurta papildoma vertė", - sakė S. Jasius.

Kartu jis įspėjo žemdirbius, kad pernykščių patikrų metu nustatytas nemenkas neatitikčių ekologinio ūkininkavimo taisyklėms skaičius gali būti rimtas signalas. „Kad neprarastume vartotojų pasitikėjimo, reikia labai susiimti. Prašau asociacijos narių dirbti prevenciškai organizacijos viduje, kad tokių dalykų nebūtų", - perspėjo S. Jasius.

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis konkretizavo, kad pernai daugiausiai neatitikčių rasta augalininkystės srityje. Dažniausiai - dėl paralelinės produkcijos auginimo, dėl sėklos naudojimo ne pagal reikalavimus, dėl netinkamos augalų rotacijos.

Ekologinių ūkių šeimininkams V. Masionis pranešė ir gerų žinių - apsaugos juostų (50 m) privaloma laikytis tik nuo magistralinių kelių. Šiek tiek pailgėjo terminas, per kurį ūkio savininkas privalo informuoti sertifikavimo įstaigą apie bet kokius pažeidimus - šiemet tai reikės padaryti per 5 darbo dienas (buvo - per 3). Taip pat numatomas didesnis augalų dirvai gerinti pasirinkimas - jais gali būti laikomi įsėliniai arba posėliniai augalai: baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, sėjamieji grikiai, facelijos, dobilai, liucernos, vasariniai rapsai.

NMA Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė informavo, kad ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai pasėliams deklaruoti ir paraiškoms tiesioginėms išmokoms gauti pateikti turi mėnesiu trumpesnį periodą negu įprastinės gamybos ūkių savininkai: jie tai turi suskubti padaryti nuo balandžio 4 d. iki gegužės 15 d. Nesuspėjus nurodytu metu dėl svarbių priežasčių, tai galima padaryti iki birželio 15 d. (bet tokiu atveju reikia rašyti prašymą, kuriame nurodomos vėlavimo priežastys ir sertifikavimo įstaiga sprendžia, ar tokiems ūkio subjektams sertifikuoti ekologinės gamybos ūkius).

Pernai metų duomenimis Lietuvoje iš viso sertifikuoti 2658 ūkiai, bendras ekologinės gamybos plotas siekė 143 517 ha.

MŪ inf.