Ukmergė. Ekologiškų grūdinių ir ankštinių augalų sėklininkystė Lietuvoje - viena iš nepopuliarių žemės ūkio šakų. Šalyje beliko vos keletas ūkininkų, auginančių ir ruošiančių ekologišką sėklą. Nors ekologinė sėklininkystė pelninga, jos atsisakoma tiesiog pritrūkus kantrybės. Taip mano Siesikų seniūnijoje, Mikėnų kaime, ūkininkaujantis Rimantas Valeika.

Ūkininkas sako, kad sunkiai įgyvendinami, o dažnai ir netikslingi biurokratiniai reikalavimai ekologišką sėklą auginantiems ūkininkams pastaruoju metu tapo tokia našta, kad dėl jų net „ilgesnio" euro atsisakoma.

Nuo sėklininkystės ir pradėjo

Sėklininkystei ūkininkas liko ištikimas nuo pat ūkininkavimo pražios. Kadangi ūkį įkūrė beveik prieš du dešimtmečius, jo patirtis šioje srityje nemenka.

Pradėjęs ūkinikauti nuo 22 ha, dirbamos žemės plotus bei augalų asortimentą plėtė. Dabar kartu su sūnumi kartu dirba apie 100 ha žemės.

Ūkininkas sako, kad sūnus, Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs transporto inžineriją bei toliau žinias magistrantūroje gilinantis, - ūkyje atsakingas už techniką.

Beveik prieš dešimtmetį pradėjo ūkininkauti ekologiškai - augina grūdines bei ankštines kultūras, ruošia ekologišką sėklinę medžiagą.

R. Valeika savo ūkyje užaugina ir paruošia nemažai lietuviškų veislių javų bei ankštinių kultūrų ekologiškos sėklinės medžiagos. Teigia, kad jos pakankamai populiarios tarp Lietuvos žemdirbių.

Lietuviškų veislių rinka pageidauja

Ūkininkas sako, kad ypač pasiteisina auginant ekologiškuose ūkiuose lietuvišką kviečių veislę „Širvinta 1". Mat ne tik šios veislės grūdų kokybė augintojams patinka, dar ekologiškuose ūkiuose labai praverčianti ir kita savybė - šie javai yra aukštaūgiai.

Tiesa, jis girdėjęs, kad šią veislę rengiamasi išbrauti iš tinkamų ekologiškiems ūkiams ir labai dėl to apgailestauja. Tikina, kad ir kiti ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai šias jų savybes vertina, nuolat teiraujasi, ar R. Valaikos aruoduose „Širvintos 1" dar liko.

„Kadangi cheminių preparatų ekologiniuose ūkiuose nenaudojama, tad kuo aukštesni javai, tuo geriau. Jie patys beaugdami „susidoroja" su dauguma piktžolių - jas užgoždami neleidžia išsikeroti", - aiškina R. Valeika. Tuo tarpu žemaūgių kultūrų derlių mažina ir šiukšlingumą didina juos ūgiu lenkiančios piktžolės.

Taip pat paklausiomis laiko lietuvišką rugių veislę „Joniai", avižų „Migla". Grikiai „Vokė" ekologiniam ūkiui, pasak pašnekovo, labai tinka dėl sėklos stambumo, o ir derlingumu augintojai nesiskundžia.

Šiemet pavasarį naują lietuvišką žirnių veislę „Ieva" savo ūkyje išbandė. Sako dar nekūlęs ir rezultatų nežinąs, tačiau į laukus pažvelgęs tikisi, kad prasti nebūsią.

Prieš aštuonerius metus pabandęs sėti sojų pupeles, jų iki šiol neatsisakė. Tačiau teigia, jog jų derlių labai lemia du veiksniai. Mat reikia nepavėluoti pasėti, ir dar belieka gero rudens tikėtis, kadangi sojos vėlai kuliamos - rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje.

Realizacija problemų nekelia

Ūkininkas sako, kad šiųmetė javapjūtė gerokai nuo pernykštės atsiliko. Mat šiuo metu tik apie pusę viso derliaus sudorota, o tokiu laiku javapjūtei palankiais metais jau beveik visi javai būdavo aruoduose.

Ir derlius, palyginti su praeitais metais, kuomet, pavyzdžiui, kviečių iš vieno hektaro po 4 tonas kūlė, gerokai mažesnis. Šiemet iš hektaro byra apie 2,5 tonos.

Tiesa, ūkininkas skųstis neskuba - sako, „kaip ekologiniam ūkiui, dar visai neblogai". Tačiau kokybės lyginti negalima - pernai didžioji dalis buvo ekstra klasės, o šiemet, matyt, teks tenkintis žemiausiomis.

R. Valeika tikina, jog dėl produkcijos realizacija problemų neturįs - paklausą ekologiškos grūdinių ir ypač ankštinių kultūrų sėklos turi. Iš visos Lietuvos pirkėjų sako sulaukiantis. daug metų toje pačioje srityje dirbdamas nuolatinius klientus turi.

Ir šiemet jau pradėjo ruošti žiemkenčių sėklą, o ir pirkėjai skambina, teiraujasi, perka. Neturintieji nuosavų sandėlių skubinasi nusipirkti, tačiau prašo ūkininko, kad iki sėjos savo sandėliuose palaikytų.

Ūkininkas taip pat užsiima ekologiško aliejaus spaudimu. Artimiausiuose planuose - įvairių kruopų bei dribsnių gamyba. Mat tokia mintis kilo, kadangi jo ūkyje užaugintą noriai perka kiti gamintojai. R. Valeika sako, kad jau beveik pasiruošęs - įrangą turi, beliko įsirengti patalpas.

Tenka įrodinėti... mokslininkų teisumą

Nors R. Valeika sako, kad ekologams šalyje vykdoma žemės ūkio politika nėra palanki, atsisakyti pasirinkto ūkininkavimo būdo neketina.

„Tenka prisitaikyti, o neretai ir valdžios įstaigų slenksčius minti įrodinėjant, kad vienas ar kitas jų nurodymas su mokslininkų rekomendacijomis visiškai prasilenkia. Kai pirštu kokioj specialistų parašytoj knygoj parodai, pasiginčiji, kartais pavyksta įtikinti", - pasakoja pašnekovas. 

Pavyzdžiui, reikalavimas ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams sudaryti penkerių metų sėjos planą ir jo kuo griežčiausiai laikytis, pašnekovui atrodo itin nevykęs. Jis teigia, kad žemės ūkis vis tik turėtų būti labiau mokslu, o ne valdininkų, kurie dažnai ne itin daug apie jį ir išmano, nurodymais grindžiamas.

Tiesa, juokauja jau išmokęs tokį planą sudarinėti ir dar kitiems ūkininkams rekomenduojąs. „Nenurodau konkrečiai kokią kultūrą sėsiu vienoj ar kitoj vietoj, bet pažymiu apibendrintai - vasarojus, ankštiniai, žiemkenčiai. Irgi teko dėl tokio būdo ginčytis, bet kas paprieštaraus, kad ir pupos, ir žirniai ar sojos - ne ankštiniai, o kvietys ir grikis - ne vasarojus?" - R. Valeika valdininkų sustatytus slenksčius teigia peržengiantis nepažeisdamas esmės. 

Ekologiškų grūdinių ir ankštinių kultūrų sėklininkystę ūkininkas laiko pelninga augalininkystės šaka. Mat derlių pavyksta parduoti apie 40 proc. brangiau nei ekologiškų maistinių kultūrų.

„Tačiau ir darbo kur kas daugiau. Pavyzdžiui, sojas herbicidų nenaudojant net ravėti tenka. Be to, sėklai skirtą grūdą valyti po tris ar keturis kartus reikia", - sako pašnekovas. O kur dar, kaskart vis sunkiau įgyvendinami nauji reikalavimai, kuriais, anot jo, ir atbaidoma nuo ekologinės sėklininkystės.

MŪ inf.