Utena. Broliai Eugenijus ir Virginijus Keraminai ūkininkauja gretimuose Tarvydžių ir Kaniūkų kaimuose Užpalių apylinkėse. Eugenijaus ūkis įkurtas 1991 m,. Virginijaus - 1995-aisiais. Abu ūkininkauja ekologiškai ir abu ūkius viliasi perduoti sūnums, kurie net vardai vienodi - Simonai.

Tiesa, Eugenijus, nors ūkininkauja ekologiškai, tačiau ūkio nesertifikuoja. Pasak jo, kam tas bereikalingas popierizmas, jei aukštesnės kainos už produkciją vis tiek niekas nemoka. Jam svarbu pačiam būti tikram, kad augina sveiką produkciją ir ūkininkauja neteršdamas gamtos. „Mano ūkis ekologinis ne pagal popierius, o iš tikrųjų", - šypteli Eugenijus, dabar dirbantis 50 ha žemės.

Eugenijus Keraminas ne tik ūkininkauja, bet ir yra Užpalių seniūnas

Pirmuosius dešimt ūkininkavimo metų augino pieninius galvijus, o paskui nusprendė pereiti prie mėsinių. Iš pradžių augino mišrūnus, o paskui, pasinaudodamas proga, kai buvo kompensuojama 50 proc. veislinės bandos įsigijimo, nusipirko veislinių Šarolė telyčių ir bulių. Laikui bėgant paaiškėjo, kad tokiomis ekologiškomis sąlygomis, kokiomis auginami Eugenijaus gyvuliai, daug geriau negu grynaveisliai galvijai auga mišrūnai: Šarolė kryžminti su Limuzinais.

Mėsinių galvijų banda iki vėlyvo rudens ganosi lauke

Dabar bandoje yra 45 mėsiniai galvijai. Žiemą jie laikomi palaidi tvartuose ant gilaus kraiko, o vasarą išleidžiami į lauką. Ūkininkas įsitikinęs, kad dėl galimybės judėti laisvai labiau vystosi galvijų raumenys ir taip pasiekiama aukšta mėsos išeiga. „Pastebėjome, kad Šarole mišrinant su Limuzinais, gaunami sveiki, gyvybingi, greitai augantys palikuonys, o šių mišrūnų mėsos išeiga siekia per 60 proc.", - sako Eugenijus. Banda šeriama tik ūkyje užaugintais ir paruoštais pašarais, todėl galvijų mėsa yra natūrali ir sveika.

Pagrindinė kryptis - avininkystė

Virginijus Keraminas ūkininkauja 180 ha plote, sūnus Simonas turi dar apie 40 ha ūkį. Pagrindinė veikla - avių auginimas. Šiuo metu augina 500 avių. Banda mišri - yra Vokietijos juodgalvių ir Lietuvos juodgalvių veislių avių.

Avys puikiai jaučiasi kalvotose Užpalių apylinkėse

Bandos didinti, bent jau kol kas, neplanuoja. Daugiau avių auginti neabejotinai pajėgtų, bet paprasčiausiai labai brangu aptverti didesnį ganyklų plotą. Pasirodo, pro elektrinį piemenį storavilnės avys greitai išlenda per storą kailį nė nejausdamos elektros srovės, jas sulaikyti gali tik tinklinės tvoros. Avys sertifikuotos kaip ekologiškos, bet jos realizuojamos už tą pačią kainą kaip ir neekologiškos. Didžiąją dalį avių Virginijus parduoda mėsai.

Ūkyje dar auginami ir mėsiniai galvijai. 22 galvų banda sudaryta iš belgų mėlynųjų, angusų, limuzinų ir mišrūnų. Galvijų bandą ūkininkas planuoja didinti. Ekologiškame ūkyje sudarytas uždaras gamybos ciklas - pašarai gyvuliams užauginami ir paruošiami pačiame ūkyje, avių ir galvijų mėšlu tręšiami laukai. Kasmet ūkyje susikaupia beveik 300 tonų mėšlo.

Iš 180 ha žemės 110 ha yra nuosava, kita - nuomojama. Žemės nenašios, vidutiniškai vertinamos 30 balų. Maždaug 35 ha plote auginami grūdiniai augalai - avižos, grikiai, kviečiai, o 145 ha skirti pievoms ir ganykloms. Šiemet ūkyje atsirado naujas augalas - pluoštinės kanapės. Sūnus Simonas pavasarį pasėjo 2,5 ha kanapių. Tokiam plotui užsėti reikalinga sėkla kainavo 1 000 Lt, tačiau žemdirbys tikisi, kad investicijos atsipirks.

Ką darys su kanapių derliumi, Keraminai dar nenusprendė, tačiau jie didesnio pelno tikisi ne iš sėklų, bet iš pluošto

Kanapės greitai sudygo ir dabar jau ūgtelėjo gerokai virš 2 metrų. Keraminai dėl jiems neįprasto augalo auginimo technologijos konsultavosi su patyrusiu kanapių augintoju Aliu Vėjeliu iš Rokiškio rajono ir tikisi neblogo derliaus.

Per beveik 20 ūkininkavimo metų Virginijus įsitikino, kad auginimo sėkmę ekologiniame ūkyje didele dalimi lemia optimaliu laiku atlikta sėja. Apie sėjos laiko nustatymą Virginijus papasakoja seną tose apylinkėse sklandantį pasakojimą.

„Jei pavyksta laiku pasėti, nebūna problemų dėl piktžolių", - sako Virginijus Keraminas

Bernas ateina pas poną ir sako: ar važiuoti sėti, nes kaimynas jau sėja? Ponas klausia: o kokiais arkliais sėja? Tarnas atsako, kad sarčiu ir bėriu. Ponas sako: ne, dar anksti sėti. Kitą dieną bernas vėl ragina sėti. Ponas vėl to paties klausia: kokias arkliais sėja? Tarnas atsako, kad šįkart juodžiu ir bėriu. Ponas liepia dar laukti. Trečią dieną bernas ponui sako, kad kaimynas ir vėl sėja, bet kokiais arkliais, per dulkes nesimato. Va, dabar ponas paragino berną nedelsiant važiuoti į laukus - reiškia, žemė jau pakankamai pradžiūvusi.

„Čia, Užpalių apylinkėse, optimalus vasarinių augalų sėjos laikas yra tarp balandžio 25 ir gegužės 5 dienos. Jei spėji pasėti laiku, augalai greitai sudygsta ir nustelbia piktžoles. „Mano laukai švarūs, nepiktžolėti, nors tręšiami mėšlu, kuriame juk visada yra piktžolių sėklų", - puikiai atrodančiais pasėliais didžiuojasi Virginijus. Tarkime, avižų jis planuoja kulti apie 3 t/ha - ekologiniame ūkyje tai tikrai geras derlius. Svarias varpas nokina ir vasariniai kvietukai.

Auksinė avižų lauko spalva rodo, kad atėjo metas javapjūtei

Kruopštus žemės dirbimas, sveika kokybiška sėkla, išlaikyta sėjomaina - visa tai labai svarbūs žingsniai kelyje į gerą derlių. Šią savaitę, jei tik orai leis, Virginijus Keraminas planuoja pradėti javapjūtę.

MŪ inf.