Šio sezono orai negailėjo ekstremalių išbandymų žemės ūkio augalams. Mažiau finansiškai nukentėjo ūkiai, apdraudę pasėlius ar sodus, uogynus. Kasmet draudimo mastai didėja, nes drausti pasėlius skatina ir parama daliai draudimo įmokos kompensuoti.

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Ūkininkai įmonei pranešė apie 28,4 tūkst. ha pažeistų pasėlių. 

O dėl šių metų vasaros sausros padarytos žalos, iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių, maždaug pusė jų savininkų kreipėsi į minėtą įmonę dėl žalos įvertinimo. 

Skaičiai rodo, kad ūkininkams verta pasėlius drausti. O tai daryti skatina ir parama. Iki šiol ji buvo teikiama pagal Kaimo plėtros programą (KPP), o nuo šių metų – pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Strateginio planavimo skyriaus patarėjos Reginos Voverytės-Šimkienės teigimu, pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti 2014–2020 m. KPP programoje visam laikotarpiui buvo skirta 19,336 mln. Eur. 2023–2027 m. Strateginiame plane visam periodui skirta 11,950 mln. Eur, įskaitant ir gyvūnų draudimo įmokos kompensavimą.  

Nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 29 d. priimamos paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo sausros ir (arba) iššalimo įmokų daliai kompensuoti (2024 m. vegetacinis laikotarpis). Paraiškos priimamos savivaldybės, kuriose įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda, administracijose. Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta 2,170 mln. Eur paramos.

Pasėlius draudžia kasmet

Pasvalio r. ūkininkas Aurimas Garlauskas jau daugiau kaip penkerius metus draudžia ūkio pasėlius. „Visą laiką drausdavome pasėlius pavasarį, dažniausiai nuo krušos, ypač rapsus. Pastebime, kad kruša pasitaiko dažniau, tad, norint išvengti nuostolių, geriau pasėlius apdrausti. O šiemet ketiname žiemkenčių pasėlius drausti ir nuo iššalimo, nes šie reiškiniai irgi kas kelinti metai kartojasi“, – pasakoja žemdirbys.

Jis sako, kad visuomet kreipiasi į rajono savivaldybės specialistus, kurie padeda sutvarkyti dokumentus draudimo įmokos kompensacijai gauti. „Labai geranoriškai mūsų specialistė padeda. Jokių problemų nekyla. Gauname įmokų kompensaciją, esame patenkinti. Mažesnės draudimo įmokos tikrai yra paskata ūkininkams, kad jie draustųsi“, – tvirtina ūkininkas. 

Žemdirbio nuomone, pasėlių draudimas yra geras instrumentas ūkiams mažinti veiklos riziką. „Skatinu ir kitus ūkininkus naudotis šia galimybe, juolab, kad gavus kompensaciją, draudimo įmokos suma yra mažesnė“, – sako Pasvalio r. ūkininkas A. Garlauskas.    

Sąlygos kompensacijai gauti nesikeitė

Pasak R. Voverytės-Šimkienės, tiek KPP, tiek SP esminės sąlygos gauti draudimo įmokos kompensaciją nesikeitė. Draudimo įmoka kompensuojama apdraudus pasėlius nuo sausros ir iššalimo. Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Ūkininkai pasėlius gali apsidrausti bet kurioje tokias paslaugas teikiančioje draudimo įmonėje. Draudimo sutartis laikoma tinkama paramai gauti, jeigu joje numatyta padengti nuostoliai, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos. 

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu laišku arba elektroniniu paštu. 

Paramos gavėjas, pagal pateiktą paramos paraišką apdraudęs augalus bei draudimo įmonei sumokėjęs visą draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmokų sumą, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d gali kreiptis dėl paramos avanso, sudarančio 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos.

Visa paramos suma išmokama tiesiogiai paramos gavėjui neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

Pasėlių draudimas vis populiaresnis

ŽŪM duomenimis, 2020 m. nuo rizikų, už kurias kompensuojama iš KPP lėšų, apdraustas plotas sudarė 155 tūkst. ha, 2021 m. – 185 tūkst. ha, o 2022 m. – 256 tūkst. ha. Bendras draudžiamas augalų ir pasėlių plotas sudaro apie 500 tūkst. ha.

Pasak R. Voverytės-Šimkienės, rizikos valdymo priemones taiko ne viena ES šalis, tačiau kiekviena šalis pasirenka skirtingą paramos intensyvumą, taip pat skirtingas draudimo rizikas, nuo kurių draudžiantis mokama parama.

Lietuvoje žemės ūkio veiklos subjektai, apsidraudę augalus ir pasėlius, gali atgauti iki 70 proc. draudimo įmokos. Analogiškų augalų ir pasėlių draudimo priemonių kompensavimo intensyvumas tokiose Europos Sąjungos valstybėse, kaip Slovakija Vokietija, Ispanija, Čekija, Slovėnija, siekia 50 proc. Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Vengrijoje šis rodiklis sudaro 65 procentus.