Kaunas. Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ šalies žemdirbiams už 2025 m. patirtas žalas išmokėjo 18,2 mln. Eur draudimo išmokų – 35 proc. daugiau nei prieš metus, kai draudimo išmokų suma sudarė 13,5 mln. Eur.

„VH Lietuva“ pernai Lietuvoje buvo apdraudę beveik 560 tūkst. ha. Tai sudarė daugiau kaip trečdalį – 35 proc. – viso draustino Lietuvos pasėlių ploto.

Lietuvos žemdirbiai pasėlius pernai draudė panašiai sumai kaip ir ankstesniais metais – 777,5 mln. Eur, tačiau draudimo įmoka už prisiimtą didesnę riziką buvo 4,3 proc. mažesnė nei 2024 m.

Savidraudos fondas pernai sulaukė 2944 pranešimų apie pažeistus pasėlius, o pažeistas plotas viršijo 127 tūkst. ha. Dėl patirtų nuostolių vertintojai apžiūrėjo daugiau kaip 13 tūkst. pažeistų laukų.

Pasak „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, Lietuvą užklumpančios rizikos apima vis didesnį plotą, yra nebe lokalios, o sisteminės.

Jis primena, kad pernai buvo jau ketvirti metai iš eilės, kai žemdirbiai patyrė visas 8 draudžiamas pasėlių rizikas: krušą, audrą, liūtį, iššalimą, šalną, stichinę sausrą, ilgalaikį lietų ir ugnį.

Vien dėl šalnų padarytos žalos „VH Lietuva“ žemdirbiams pernai išmokėjo daugiau kaip 13 mln. Eur draudimo išmokų, o prieš derliaus nuėmimą iškritęs lietus bei kruša sukėlė dar per 4,5 mln. Eur nuostolių.  

Nors kelerius metus Pietų Lietuva atrodė saugus regionas, bet pernai meteorologiniai reiškiniai čia buvo vieni intensyviausių ir šio krašto žemdirbiams reikėjo didžiausios paramos.

„Po pernai metų vasaros tapo populiarus ilgo lietingo laikotarpio rizikos draudimas – rudenį žemdirbiai suskubo draustis 2026 metams, nes ilgas lietus pakiša koją derliaus nuėmimui“, – pastebi M. Rusteika.

Rudenį Lietuvos žemdirbiai 2026 m. derlių buvo apdraudę daugiau kaip 320 tūkst. ha plote.