Kauno r. Arūnas Dirmeikis dar mokyklos suole žinojo, kad studijuos agronomijos mokslus, ir jau 35 metai yra susijęs su šia sritimi. Racionaliau išnaudoti plotus, didinti dirvožemio derlingumą ir užauginti stabilų aukštos kokybės derlių – tokį tikslą sau kelia ūkininkas.

„Kai pradėjau dirbti kolūkyje, geras kviečių derlius buvo 5 t/ha. Šiandien mums 5 t/ha reikštų bankrotą. Vien jau tai rodo, kaip greitai kinta technologijos. Jei nesidomėtume naujovėmis, neieškotume naujų sprendimų, ūkis būtų pasmerktas. Kaip ir visame versle, taip ir ūkininkavime nuolat turi vykti atsinaujinimas“, – sako A. Dirmeikis.

Arūnas ir Daiva Dirmeikiai kartu su sūnumis Tomu ir Vyteniu plėtoja augalininkystės ūkius ir kartu dirba 1 000 ha žemės.Ūkininkams taususis ūkininkavimas yra natūralus ir gyvenimo padiktuotas pasirinkimas.

„Jei purkšime bet kada ir bet kuo, atsidursime bankrote“, – patikina Dirmeikiai. Arūnas ir Tomas turi agronominį išsilavinimą, todėl niekada aklai nesivadovauja standartinėmis purškimo schemomis, o jas derina prie konkrečios situacijos lauke.

Tomas priduria pastebintis, kad jau kuris laikas vyksta prieš ūkininkus nukreipta propaganda. „Neva esame gamtos teršėjai ir niokotojai, baisiai elgiamės su auginamais gyvūnais ir pan. Bet kai nuvažiuoji į Vakarų Europos šalis, tai pamatai, kad mes tikrai ne blogiausiai atrodome. Trąšų sunaudojame kardinaliai mažiau negu ES vidurkis, registruotos augalų apsaugos produktų normos dažnai kone dvigubai mažesnės negu kitose ES šalyse“, – pastebi T. Dirmeikis.

Ūkininkai Arūnas ir Daiva Dirmeikiai su sūnumis Tomu ir Vyteniu tapo „Metų ūkio“ 2020 m. konkurso pirmosios vietos laimėtojai Kauno rajone, bet šio fakto nesureikšmina – sako, kad visi žemdirbiai yra verti apdovanojimo

„Su Daiva turime tris sūnus, iš jų tik jauniausiam Tautvydui niekada nebuvo noro dirbti ūkyje – jį visada labiau domino informacinės technologijos, o Tomas su Vyteniu labai natūraliai įsiliejo į ūkį. Manau, kuriamas mitas, kad jauni žmonės tik ir laukia progos į miestą ištrūkti. Turime daug pažįstamų, kurių atžalos irgi noriai darbuojasi ūkiuose. Tikrai yra jaunimo, kuriems patinka dirbti žemę“, – patikina Arūnas.

Ūkininkai daug eksperimentuoja, bando ir juostinę sėją, ir supaprastintą žemės dirbimą, ir tiesioginę sėją į ražieną. Visada bandymus daro tame pačiame lauke: per vidurį lauko pasėja 20–30 ha kitokiu būdu – taip lengviau palyginti.

„Kol kas nė vienas dirbimo būdas derlingumu neaplenkė arimo. Kasmet ariamame apie 40 proc. žemės. Aišku, dar nesakome, kad viską išbandėme ir ištyrinėjome. Žinoma, po rapsų, po ankštinių augalų arimas nereikalingas – gal ir gautume truputį didesnį derlių, bet jis nebūtų tiek didesnis, kad padengtų papildomas sąnaudas“, – skaičiuoja Tomas.

Pastaruosius 7–8 metus Dirmeikių ūkyje kviečių derlingumas visada siekia 7,5–8 t/ha, nors nepersistengiama nei su tręšimais, nei su purškimais. Minimaliai naudojami ir augimo reguliatoriai: žieminiai rapsai augimo reguliatoriais purškiami rudenį, o pavasarį leidžiama augti; kviečiams dažniausiai pakanka vieno pavasarinio purškimo augimo reguliatoriais sumažinta norma.

Šiaudų iš dirvos neišveža, todėl visa organika sugrįžta atgal. Ir dar su kaupu! Prieš 7 metus Dirmeikiai padarė dirvožemių agrocheminius tyrimus, tuos pačius laukus tyrė ir praėjusį rudenį. Rezultatai maloniai nustebino – humuso, organinės anglies, fosforo, kalio kiekiai padidėję, susinormalizavęs ir pH, nes rūgščiuose plotuose naudojamos kalkinės medžiagos.

„Iš dalies jau ir patys buvome patikėję pastaruoju metu labai eskaluojama tema, kad žemė degraduoja, dirvožemis skursta, bet tyrimų rezultatai parodė ką kita. Norėčiau pabrėžti, kad labai neatsakinga kalbėti netiesą, nors kartais net ir mokslininkai žemdirbius kala prie kryžiaus. Visi, kas rašo ar kalba apie aplinkosauginius dalykus ar dirvožemio kokybės išsaugojimą, turėtų savo nuomonę pagrįsti tyrimų rezultatais“, – argumentuotos tyrėjų nuomonės pasigenda Arūnas Dirmeikis.

Visą straipsnį skaitykite „Mano ūkio“ sausio mėnesio numeryje