Biržai. Naujausioje ir didžiausioje ne tik Lietuvoje bet ir Latvijoje robotizuotoje fermoje penkiasdešimt karvių jau pradeda priprasti prie naujų gyvenimo ir melžimo sąlygų. Gruodžio pradžioje Biržų rajone iškilmingai atidaryta moderni ferma, kurioje įdiegti keturi melžimo robotai.

Parovėjos kaime ūkininkaujantys Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai pasirinko įmonės „DeLaval" robotus. Tvarte, kurį pastatyti  ir įrengti kainavo 5 mln. Lt, bus laikomos 282 karvės. 2 mln. Lt - tai parama iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų, 3 mln. Lt investuoti ryžosi patys ūkio savininkai.

Į iškilmingą atidarymą atvyko gausus būrys svečių

Naujoje fermoje banda pratinama prie ciklo šėrimas-poilsis-melžimas. Gyvuliams pašaras tiekiamas transporteriais, karvės ilsisi ant specialaus paminkštinto pagrindo, o atsirėmusios į atitvarą nesusižeis, nes jis lankstus.

„Sekasi gerai. Suleidome pirmąsias penkiasdešimt karvių ir pradėjome mokyti. Jos ir anksčiau tvarte buvo laikomos palaidos, tačiau melžiamos melžėjų. Eiti prie roboto melžimui gyvuliai motyvuojami - čia jie gauna pašarų, paskanintų ir praturtintų mineralais. Atvirai pasakius, karvytės noriai leidžiasi melžiamos, jos lengviau prisitaiko prie naujovės, nei robotus aptarnaujantys žmonės,", -  sako zootechniko specialybę turintis ūkio šeimininkas Vytautas Stankevičius.

Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai labiausiai džiaugiasi tuo, kad sistema atlaisvina melžėjas nuo sunkaus darbo

Jis prisipažino, kad perprasti aparatūrą nėra lengva ir džiaugiasi, kad bendrovė, iš kurios įsigijo robotus, noriai talkina šiame etape. Automatizuotas melžimas turi nemažai privalumų. Melžiant robotais iki 15 proc. išauga galvijų produktyvumas, pagerėja pieno riebumas ir  baltymingumas, iki 6 proc. sumažėja  somatinių ląstelių skaičius.

Savanoriška melžimo sistema leidžia stebėti bandą ir sumažinti galvijų sergamumą, robotų panaudojimas pieno ūkių fermose padidina darbo našumą. Tačiau, pasak Vytauto Stankevičiaus geriausia yra tai, kad ši sistema atlaisvina žmones.

 „Melžimas - sunkus darbas. Vėsa tvarte, drėgmė gadina sąnarius, sveikatai kenkia amoniakas", - vardijo V. Stankevičius. Naujoje fermoje 282 karvėms pamelžti nereikia nė vieno melžėjo. Kompiuterių valdomą savanorišką melžimo sistemą stebi vienas žmogus.

Melžimo robotas - tai hidraulinė roboto ranka, kuri atlieka visus su melžimu susijusius darbus: suranda spenius, nuplauna juos vandeniu, masažuoja, dezinfekuoja. Kompiuteryje fiksuojami įvairūs kiekvienos karvės duomenys: primilžis, tekėjimas, laidumas ir kita.

Robotas atlieka visus su melžimu susijusius darbus

Kaip šmaikščiai sakoma,  „piemens tvarte"  darbą atlikti ūkyje įdarbintas jaunas specialistas Artūras Abromaitis. Jį ir Mantą Klezį ūkio šeimininkai leido į mokslus Lietuvoje ir Švedijoje. Robotus valdyti ir dirbti naujoje fermoje mokomi dar du pagalbininkai.

„Šie jauni žmonės neišvažiuos uždarbiauti į užsienį. Sumažinti emigraciją Biržų rajone ir panašiuose pakraščio vietovėse labai svarbu", - sako ūkio savininkas.

Įdiegta moderni sistema, pasak V. Stankevičiaus, neleis ūkiui stovėti vietoje. „Būsime priversti gerinti genofondą, formuoti bandą, kurioje karvės turėtų taisyklingai išsidėsčiusius spenius. Antraip robotizuotas melžimas nepateisins visų lūkesčių", - įsitikinęs  V. Stankevičius.

Ūkininkai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai simbolinį fermos raktą įteikė jauniems specialistams Mantui Kleziui ir Artūrui Abromaičiui, kurie išmoko valdyti robotus

Moderniai įrengtoje fermoje tylu ir komfortiška -  pagerėjus gyvulių laikymo sąlygoms, pailgėja bandos amžius. Robotai karves melžia tiek kartų per dieną, kiek to jos nori pačios. Kuo dažniau karvė melžiama, tuo ji duoda daugiau pieno. Karvių melžimo darbą perėmus robotams, savininkui lieka daugiau laiko bandos priežiūrai ir gyvulių gerovei.

Lietuvoje pirmieji du melžimo robotai buvo įrengti 2007 metais Plungės rajone Edvardo ir Vandos Kesminų ūkyje. Dabar pasaulyje  priskaičiuojama apie 20 tūkstančių melžimo robotų,  kaimyninėje Estijoje šis skaičius jau pasiekė 220, o Lietuvoje kol kas  veikia tik 11 tokių melžimo sistemų. Vytautas Stankevičius mano, kad mūsų šalyje melžimo robotai neplis taip sparčiai.

„Kol kas mus galima vadinti pionieriais. Po trejų metų Lietuvoje turėsime trisdešimt laisvanoriško melžimo sistemų", - sako V. Stankevičius.

Kad aplenktų nelaimės, ferma pašventinta

Specialistų teigimu, kuo didesnis ūkis, tuo greičiau robotas atsiperka. Visiškai automatizuota sistema atsiperka vidutiniškai per 10-12 metų, o robotas tarnauja apie 20 metų.

Šiuo metu Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai laiko 750 galvijų, iš jų - 380 melžiamų karvių. Beveik 100 jų ir toliau melš melžėjos. Stankevičių turimos žemės plotas artėja prie 1000 hektarų, pašarus galvijams jie ruošia patys. Ūkininkai gamina ekologišką pieną, kurį parduoda netoliese esančiai bendrovei „MGL Baltija".

Šie ūkininkai, pradėję nuo kelių hektarų ir keturių karvių, naudodamiesi ES struktūrinių fondų parama, 1997 metais įsteigė vieną pirmųjų Lietuvoje ekologinių prekinių ūkių. Po ilgų ieškojimų ir sunkaus darbo, 2007 metais jis pelnė antrą vietą „Pažangiausio ekologinio ūkio" konkurse.

Stankevičiai sėkmingai įgyvendino ne vieną europinės paramos ir nacionalinio biudžeto lėšomis remiamą projektą ir modernizavo pieno ūkį.

V. Stankevičius prisipažįsta, kad jau buvome nuleidęs rankas ir nebenorėjo nieko statyti. „Visos nesėkmės ir nelaimės išmoko susikaupti ir pakilti, todėl nusprendėme ir toliau vystyti ūkį", - sako ūkininkas.

MŪ inf.

Stanislovo Vadapolo nuotraukos