Rokiškis. Lašų žemės ūkio bendrovė įsikūrusi mažo našumo žemėse ir nuolat ieško būdų, kaip dirbti pelningai. Bendrovė garsėja kaip viena stipriausių šalyje šieno, šiaudų ir liucernų granulių gamintoja, o 98 proc. šios produkcijos iškeliauja į užsienį.

Lašų ŽŪB dirba 2 500 ha, dominuoja labai žemo našumo žemės. „Dvi tokios nenašių žemių seniūnijos yra Rokiškio rajone – Obelių ir Kriaunų. Dabar technologijos leidžia ir ant smėlio užauginti derlių, svarbu būtų šilumos ir drėgmės“, – sako Lašų ŽŪB vadovas Zenonas Akramavičius.

Jis pabrėžia, kad stengiamasi, jog žemę ištisus metus dengtų augalai. „Dabar už tarpinius pasėlius moka išmokas, bet mes auginome garstyčias po nuimtų javų dar tada, kai niekas už tai nemokėjo – buvome pradininkai tokios metodikos mūsų kraštuose“, – sako Z. Akramavičius ir priduria, kad vienas svarbiausių tikslų – nuolat investuoti į dirvožemio gerinimą.

„Daug dalykų žemėje mes nematome, ten gyvena gausybė grybų, bakterijų. Kaip juos panaudoti augalų augimui, kaip biologiniais metodais apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų – štai čia dabar mums įdomiausi dalykai“, – pabrėžia bendrovės vadovas.

Vienas iš būdų tausoti dirvožemį ir gausinti organinės medžiagos kiekį jame – neariamoji žemdirbystė. Bendrovė ketvirtus metus naudoja tiesioginės sėjos technologiją ir mano, kad šis žemės dirbimo būdas turi perspektyvų – tausojama žemė, taupomas kuras ir laikas.

„Neariamąją žemdirbystę pradėjome naudoti prieš 15 metų, kai nusipirkome lėkštinius skutiklius, kurie išdirbdavo žemę 10–15 cm gyliu. Bet nieko gero tada neišėjo: žemės neapgausi – ją reikia išdirbti. Dabar dirbame žemę 25–30 cm gyliu, iš karto pasėjame, ir rezultatai visai kiti“, – patikina vadovas.

Rugsėjo pirmąjį dešimtadienį jau pradėta žieminių kviečių sėja – tiesioginės sėjos juostinė sėjamoji išdirba žemę iki 30 cm gylio, ją traukia 520 AG traktorius

Jau treji metai kasmet bendrovės laukuose išlaistoma 60 tūkst. t organikos (degistato arba kompostuotų žlaugtų). „Papildomai įterpti organikos būtina todėl, kad dalį šiaudų sugranuliuojame. Manau, šiaudus perdirbti racionalu tuose rajonuose, kur žemės našumo balas didesnis kaip 50. Šioje vietoje mūsų laukia korekcijos, nes mūsų dirbamos žemės našumo balas yra 37. Skaičiuojame, jei negauname 110 eurų už toną sugranuliuotų šiaudų, mums neapsimoka jų išvežti iš laukų“, – sako Z. Akramavičius. Degistatas šarmina dirvą, todėl bendrovės laukuose savaime tvarkosi pH lygis.

Lagūnose kaupiamas degistatas, kuris paskui išlaistomas laukuose – tai pagrindinė ūkio organinė trąša

Geriausios idėjos gimsta tada, kai būna sunku

„Čia dirbu jau 30 metų, per tiek laiko teko išbandyti įvairių technologijų. Kai sunku, tada kažką ir sugalvoji, o kai lengva – tai nieko nesukursi“, – įsitikinęs Z. Akramavičius.

Netrukus po to, kai pradėjo vadovauti Lašų ŽŪB, jaunam vadovui gimė idėja pasistatyti malūną ir pradėti malti miltus. „Didžiosios pramonės įmonės taip greitai nesusiorientavo rinkos ekonomikoje, o mes pardavinėjome miltų kilogramą po litą (tuo metu tona rugių kainavo 180 litų) ir greitai turėjome velniškai daug pinigų – tiek, kad net nežinojome, ką su jais daryti. Pirkome technikos, pasistatėme duonos kepyklą“, – prisimena Z. Akramavičius.

Duonos paklausa buvo didžiulė, netrukus gamykloje jau stovėjo 7 duonos kepimo krosnys, kuriose kiekvieną parą buvo iškepama po 14 tonų duonos gaminių. Šaldytą duoną pradėta eksportuoti į JAV ir Australiją. Netrukus buvo įkurtas „Lašų duonos“ parduotuvių tinklas.

Bendrovės vyriausias inžinierius Mantas Kazlauskas ir augalininkystės mechanizuotų darbų padalinio vadovas Andrius Fedotovas gerai išmano naujas technologijas, artimiausiuose jų planuose – įdiegti tikslųjį tręšimą pagal laukų derlingumo žemėlapius

Pradėta plėtoti ir pašarų gamyba. Dabar šieno granulės pašarams, šiaudų granulės pakratams eksportuojamos į Švediją, Vokietiją ir kitas šalis. Treti metai gaminami pašarai iš liucernų, startuojama ir su šiaudų granulių energetikai gamyba. Šiemet atsigabenta tunelinės džiovyklos su rekuperacine sistema įranga iš Dobelės (Latvija), ji bus naudojama kukurūzams džiovinti. Kukurūzų džiovinimas yra daugiausia sąnaudų reikalaujantis darbas – tonos grūdų išdžiovinimas iki realizacinės drėgmės kainuoja apie 35–40 eurų.

Utenoje jau veikia grikių perdirbimo gamykla, per metus ten planuojama perdirbti 7 000 tonų grikių. Kaip kažkada su miltais, taip šiemet su kruopomis į rinką įeiti buvo labai lengva, mat prasidėjus Covid-19 pandemijai ir paskelbus karantiną, pirkėjai tiesiog iššlavė kruopų lentynas. Prekybos tinklams kruopų siūlyti nereikėjo – jie patys ieškojo šių produktų.

Dar viena bendrovės veiklos sritis – energetika: saulės kolektoriai ir vėjo jėgainės. Visa pagaminama energija parduodama. Daug veiklų dengia viena kitą: jei kuriai tais metais sunkiau, ištempia kitos. Tarkime, augalininkystei keli pastarieji metai buvo nelengvi, o šie metai – geri. Iš javų daugiausia auginama kviečių, kurie parduodami bendrovei „Amilina“.

Liucernų granulių gamyba vyksta nepertraukiamai visą parą, žmonės dirba keturiomis pamainomis

Bendrovė augina 400 ha liucernų, šiemet įsigijo savaeigį smulkintuvą jų masei sudoroti. Liucernos pagerina žemę, po jų gerai auga kviečiai. „Be to, gauname tikrai kokybišką produktą: nefasuotas palaidas liucernų granules parduodame po 200 eurų už toną“, – sako ūkio vadovas.

Užsakymų liucernų granulėms yra tiek, kad vos spėjama suktis. Dabar kaip tik pjaunama ketvirta liucernų žolė. Skaičiuojama, kad iš hektaro gaunama 7–8 tonos sausųjų medžiagų (granulių). „Šiose žemėse gauti analogišką kiekį – 7–8 t/ha – kviečių yra nerealu. Šiais metais iš 1 000 ha augintų žieminių kviečių gautas vidutiniškai 5,3 t/ha derlius“, – skaičiuoja Z. Akramavičius.

Daug vilčių teikia kukurūzų auginimas

Bendrovė dar augina 550 ha kukurūzų. Iš jų 400 ha skirti grūdams, o iš 150 ha planuoja sudėti silosą ir parduoti energetikams (dabar siūloma po 25 eurus už toną siloso biodujų gamybai). „Jei augindami kukurūzus gauname 40 t/ha žaliosios masės, tai pajamos bus 1 000 eurų iš hektaro. Tokio pajamingumo mes ir siekiame. Pernai vasarinių kviečių dėl sausros gauta tik 2 t/ha derlius, o kukurūzų – 5,7 t/ha. Visus juos sėkmingai pardavėme „Vilniaus degtinei“ po 155 eurus/t. Žodžiu, ieškome augalų, kurie mūsų žemėse duotų po 1 000 eurų/ha pajamų“, – apibendrino bendrovės vadovas.

Kukurūzai pastarosiomis vasaromis puikiai auga, o jų priežiūra nesudėtinga – svarbu laiku nupurkšti nuo piktžolių

Bendrovė teikia ir elevatoriaus paslaugas, šiemet supirko apie 20 tūkst. t grūdų, dar laukia grikiai. Beje, Lašų ŽŪB pati grikių neaugina – nenašiose žemėse nepavyksta gauti daugiau kaip 1 t/ha, todėl nuspręsta, kad tai neapsimoka: geriau perdirbti kitų žemdirbių užaugintus grikius.

Bendrovės dirbami laukai labai margi. Yra ir durpynų, iš kurių planuojama kasti durpes ir skleisti laukuose, maždaug po 20 t/ha. „Durpynai – tai tikras lobynas, ten gausu huminių rūgščių ir kitų naudingų medžiagų“, – sako bendrovės vadovas.

Praėjusį penktadienį Lašų žemės ūkio bendrovės gamybinę bazę ir laukus apžiūrėjo Lietuvos agronomų sąjungos nariai – čia vyko išvažiuojamasis valdybos posėdis, skirtas išmaniosioms technologijoms

Beje, kai tik pradėjo vadovauti bendrovei, Z. Akramavičius, pats turėdamas zooinžinieriaus išsilavinimą, atsikratė gyvulininkystės, ir šiandien dėl to visiškai nesigaili. Atvirkščiai – sako, kad jam gaila ūkininkų, kurie vargsta su gyvuliais.

Z. Akramavičiaus tikslas – siekti ne maksimalių, o ekonomiškai naudingų derlių. Mat visada išlieka rizika dėl to, kad žemės ūkio gamyba vyksta po atviru dangumi, todėl investavus į maksimalų rezultatą, labai lengva likti be jokio pelno.

„Sėkmės garantas – kolektyvas. Gali nupirkti pačią geriausią techniką, bet jei nebus žmonių, nieko neišeis. Viską mūsų bendrovėje sukūrė žmonės, jiems aš galiu nusilenkti“, – jautriai ištaria vienos stipriausių šalyje žemės ūkio bendrovės vadovas Zenonas Akramavičius.

Apie Lašų ŽŪB publikaciją skaitykite žurnale "Mano ūkis" Nr. 4.

MŪ inf.