Panevėžio r. „Pekininių bastučių derlių pradedame imti rugpjūčio pabaigoje, o paskutines gūžes parduodame sausio pabaigoje. Pekininiai bastučiai - strateginė prekė, mūsų ūkio vizitinė kortelė", - sako Milda Mikelionienė, jau daugiau kaip 10 metų su šeima auginanti lapines kopūstines daržoves ir jas parduodanti pagal iš anksto sudarytas sutartis prekybos tinkle.

Pasak daržininkės M. Mikelionienės, auginti pekininius bastučius yra rizikinga, tiesiog tikra loterija, labiausiai priklausanti nuo metereologinių sąlygų - šilumos, drėgmės kiekio (pertekliaus ar trūkumo), pasirinktų veislių, sodinimo laiko ir kenkėjų bei ligų paplitimo.

Auginant šias įnoringas ir daug rankų darbo reikalaujančias daržoves susidurta su įvairiais išmėginimais bei sunkumais, tačiau per daug metų įgiję patirties, Mikelioniai ir toliau kasmet augina šias kopūstines daržoves.

Pekininiai bastučiai paruošti realizacijai

Pekininiai bastučiai, priešingai nei gūžiniai ar kiti kopūstai, yra minkštais, sultingais ir švelniais lapais, tik pavadinimu primena kopūstus. Didžiausia problema auginant šias minkštalapes daržoves -  kopūstinės kandys, kurios gadina prekinę produkcijos išvaizdą.

Pekininiai bastučiai (Brassica pekinensis (Lour.) kilę iš Kinijos, kur vasarą diena keletą valandų trumpesnė nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, auginimas vidurvasarį, kai diena ilgiausia, yra rizikingas, nes per anksti išsivystęs žiedpumpuris lemia žyduolių susidarymą.

Bastučių vegetacija po pasodinimo trunka 50-70 d., todėl pasirenkama jų auginimo technologija - sėti ar sodinti daigais, leidžianti produkciją rinkai tiekti iš anksto numatytu laiku. Jų daigų sodinimas rudens derliui yra liepos vidurys-rugpjūčio pradžia.

Kitas auginimui svarbus veiksnys - temperatūra. Palankiausios temperatūros sąlygos vyrauja rudeninio auginimo metu, kai daigai išauginami esant apie 20 ^oC temperatūrai, o vėliau, augalams augant, temperatūra nukrinta maždaug iki 10 ^oC. Mikelioniai pekininius bastučius mėgino auginti anksti pavasarį, tačiau buvo per šalta ir augalai išėjo į žyduolius.

Sėja ir auginimas

Augino atsparius sužydėjimui vidutinio vėlyvumo derlingus hibridus: Richi F1 ir Yuki F1, formuojančius 1,5-2 kg svorio ryškiai žalios spalvos su geltonu vidumi, (Barell tipo) gerai susisukusias, tankias, statinaitės formos gūžes. Kiseki F1 hibridinė veislė pasižymėjo kiek minkštesnėmis gūžėmis. Visi išvardyti pekininiai bastučiai pasižymėjo atsparumu lapų galiukų patamsėjimui.

Daržoves augino iš sėklų ir iš daigų. Pastarasis variantas geresnis, nes augalai greičiau užauga ir subręsta. Auginant iš daigų rugpjūčio derliui, sėklos beriamos į daigyklas birželio mėnesį per kelis kartus, o pačiam vėlyviausiam rudeniniam sodinimui - sėklos sėjamos birželio pabaigoje ar net liepos pradžioje ir paskui maždaug po 3 savaičių išaugę su 4-5 tikraisiais lapeliais daigai kopūstų sodinamąja sodinami į laukus keliais terminais nuo liepos 7 dienos iki rugpjūčio pradžios, kad būtų galima derlių imti ne vienu kartu.

Pekininių bastučių laukas

Kad daigai geriau prigytų ir nesunyktų, sodinami vėsesniu oru, karštomis dienomis nuo 6 val. ryto iki maždaug 11 val. Per tą laiką ūkininkai su sodinamąja pasodina ir palaisto apie 0,5 ha pekininių bastučių. Išauginti daigai būna su vešliais lapais, tačiau su maža šaknų sistema, todėl pasodinus iš karto būtina palaistyti ir vėliau jei sausa - dar kelis kartus palieti.

Daigus sodina mechanizuotai, 70 x 33 cm atstumu. Pasak M. Mikelionienės, galima būtų daigus eilutėje sodinti ir tankiau, tačiau jų sodinamoji neturi tokių techninių galimybių. Prieš sodinimą daigai išimami iš daigyklų ir sudedami į dėžutes, kad greičiau ir patogiau būtų dėlioti ant mašinos sodinimo metu.

Augimo metu augalai prižiūrimi, tręšiami, purenami tarpueiliai. Po 45 dienų nuo pasodinimo, rugpjūčio antroje pusėje, nuimamas pirmas derlius, rankomis pjaunamos išaugusios iki 1,2-2 kg svorio, gero skonio pekininių bastučių gūželės.

Dar dalį pekininių bastučių ūkininkai pernai sėjo tiesiai į lauką nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 1 d. Tačiau šis auginimo būdas ne kiekvienais metais pasteisina. Pasėjus buvo drėgna dirva, sėklos greitai sudygo, tačiau paskui žymiai silpniau augo nei 2015 metais, kai derėjo mėnesiu anksčiau jau spalio pradžioje, o 2016 metais užaugo tik spalio pabaigoje. Tad pekininių bastučių auginimas nenuspėjamas ir ganėtinai rizikingas, labai priklauso nuo gamtos.

Praeitais metais (2016 m.) Mikelioniai nuėmė vidutinį derlių - po 20-25 t/ha prekinio derliaus. Ruošiant produkciją pardavimui, nuimama dalis nekokybiškų, mechaniškai ar kenkėjo kandies pažeistų lapų, todėl dažnai sumažėja gūželės svoris. Paruošta pardavimui gūželė turi patraukliai atrodyti.

Augintojai pastebėjo, kad buvo išplitę kandys ne vien ant pekininių bastučių, bet ir ant gūžinių kopūstų, rapsų. Sudėtinga su šiais kenkėjais kovoti. Nupurškus lauką insekticidais, kenkėjai vėl sugrįžta nuo gretimų kaimyninių rapsų laukų. Arba, jei temperatūra aukštesnė kaip 20 ^oC, insekticidų poveikis būna dalinis ir po kiek laiko bastučių pasėlius vėl apninka kenkėjai.

Kitos daržovės

Pastaruoju metu ūkininkai Milda ir Stasys Mikelioniai valdo 75 ha ūkį, pernai daržovėmis buvo apsodinta 48 ha, plotas kasmet svyruoja, priklausomai nuo pasirinktų laukų dydžio.

Bulvėms buvo skirta 13 ha, pekininiams bastučiams - 8 ha, svogūnams - 18 ha, burokėliams - 5 ha, morkoms - 1,5 ha, lauko agurkams - 2 ha, o likusiame plote buvo auginamos šakninės petražolės, cukinijos bei moliūgai.

Be pekininių bastučių ir visos kitos daržovės pernai ūkyje užderėjo gausiai, tačiau jas sudėtinga realizuoti, nes pardavimo kainos beveik prilygsta išaugintos produkcijos savikainai. Baigus realizuoti pekininius bastučius, stipriau pajudės svogūnų ir morkų realizacija, o dar vėliau - burokėlių.

MŪ inf.