Šakiai/Kaunas. Šiemet Lietuvoje deklaruota 15 901 ha bulvių pasėlių - tai 910 ha mažiau negu pernai. Be to, ir bulvių derlius šiemet prognozuojamas toli gražus ne rekordinis. Augintojams tai gera žinia - net ir Rusijos embargo lietuviškoms daržovėms kontekste dėl bulvių realizacijos problemų neturėtų kilti. Tačiau morkų gali būti perteklius.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, bulvių pasėlių plotai mūsų šalyje tendencingai mažėja nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES. O štai daržovių pasėliai šiemet padidėjo 228 ha arba 5,7 proc. palyginti su pernai metais. Impulsą, matyt, davė numatyta susietosios paramos dalis hektarams, kuriuose bus auginamos daržovės.

LDAA direktorė Zofija Cironkienė ir valdybos narys Vidmantas Kvedaras

„Mūsų asocijuotų augintojų plotai išliko stabilūs. Tikriausiai LDAA nariai neskubėjo plėsti plotų dėl neaiškios situacijos su Rusijos rinka, apie kurią kalbėta jau nuo ankstyvo pavasario. Tačiau akivaizdu, kad į rinką atėjo naujų žaidėjų, kurie vargu ar turi supratimą apie tai, kas tai yra prekinė produkcija", - pastebi Z. Cironkienė.

Daugiausia nerimo - dėl morkų realizacijos

Šalies daržovių sektorius yra palyginti nedidelis: 4 200 ha daržovių ir 16 000 ha bulvių. Visas mūsų daržininkų nuimtas derlius šiemet turėtų siekti 480 tūkst. tonų bulvių ir 170 tūkst. tonų daržovių.

Peržvelgiant daržovių pasėlių struktūrą pagal atskiras kultūras, daugiausia padidėjo svogūnų plotai - 130 ha. Svogūnų plotai šiaip didėja kasmet, didžioji dalis svogūnų sunaudojama vietinėje rinkoje. Eksportas į Rusiją sudarydavo apie 1 000 tonų.

Burokėlių plotai padidėjo 120 ha, kopūstų - 75 ha. Pastarasis faktas keistokas, nes kopūstų pasėliai Lietuvoje iki šiol kasmet tik mažėjo. Galima spėti, kad kopūstų plotus didino augintojai, kurie tik pradeda auginti daržoves.

Nors morkų plotai išliko tie patys, nes morkų auginimas reikalauja labai daug žinių ir sumanumo ir toli gražu ne kiekvienam pradedančiajam pavyksta jas užauginti. Be to, prekybos tinklams reikia pateikti plautas morkas, o ant plautos produkcijos išryškėja net ir menkiausi defektai. Tačiau būtent morkos kelia daugiausia nerimo, nes jų iš visų daržovių daugiausia būdavo eksportuojama į Rusiją - apie 16 tūkst. tonų produkcijos.

Vartotojas reiklus ir nenorintis plačiau atverti piniginės

Oficiali statistika rodo, kad iš viso į Rusiją pastaraisiais metais kasmet buvo išvežama iki 27 tūkst. t daržovių ir iki 26 tūkst. t bulvių.  „Kur eisime toliau, ką darysime?", - tokį klausimą kelia sau LDAA valdyba Rusijos embargo lietuviškoms daržovėms kontekste.

„Nuo rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacija taiko draudimą įvežti Europos Sąjungoje išaugintus šviežius vaisius ir daržoves. Tačiau tokio draudimo netaiko Baltarusija", - priminė Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas

Pasak Z. Cironkienės, pagrindinė rinka lieka vidaus, kur vartotojas labai išrankus ir nenorintis plačiau atverti piniginės. Šalies rinkoje vyrauja keturi pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai, kelios stambesnės didmeninės prekybos bazės ir keli perdirbimo fabrikai, kurie per metus superka iki 57 tūkst. t daržovių ir apie 54 tūkst. t bulvių. Tai nedideli skaičiai, palyginti su tuo, kiek išauginama. Faktiškai vidaus rinkos poreikiams patenkinti užtektų LDAA narių išauginamos produkcijos.

Pastebima tendencija, kad mažėja daržovių supirkimas šviežiam vartojimui. Ko gero, dėl to, kad apskritai mažėja pirkėjų - dėl emigracijos. O galbūt dar ir dėl to, kad didėja šešėlinės produkcijos mastai, juk turguose parduodama produkcija yra neapskaitoma.

Gera žinia augintojams, kad didėja daržovių supirkimas perdirbimui. Su bulvėmis situacija priešinga: didėja supirkimas šviežiam vartojimui, mažėja perdirbimui

„Vidaus rinkoje ir toliau teks konkuruoti su importuota produkcija, ypač lenkiška. Kodėl pastaroji pigesnė? Jai taikomi žemesni kokybės reikalavimai. Be to, visai kitokia valstybės parama ir mokestinė sistema. Vien per mažesnį PVM tarifą kiek paremiami lenkų augintojai", - pavydo kolegoms lenkams dėl geresnių ūkininkavimo sąlygų nė nebando slėpti LDAA nariai.

Sumažinti PVM daržovėms: jei ne dabar, tai kada?

Daržininkai suka galvas, kaip sušvelninti Rusijos embargo pasekmes. Pirmiausia, žinoma, augintojai siūlo iki 5 proc. sumažinti PVM tarifą daržovių ir vaisių produkcijai. „Mus geranoriškai palaikė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, tačiau Vyriausybė pasakė „ne", - sako Z. Cironkienė.

LDAA valdybos narys Vidmantas Kvedaras pridūrė, kad jei šiandieninėje situacijoje daržininkai nesugebės pasiekti PVM sumažinimo, tai to nepasieks niekada. „Tai ką, lenkai, vokiečiai kvaili? Tikrai ne. Tai kodėl pas juos PVM vaisiams ir daržovėms mažesnis?", - retoriškai klausė V. Kvedaras.

„Dėl PVM sumažinimo - esu to šalininkas, bet žinau, kokia situacija biudžete, ir tikrai nėra taip paprasta, kaip iš šalies atrodo. Mano patarimas daržininkams - kooperuotis. Tada bus visai kitos galimybės gauti paramą. Kito kelio nėra", - išreikšdamas viltį, kad sunkų laiką ūkininkams pavyks išgyventi, kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas

Daržininkai viliasi, kad ŽŪM ir NMA parengs procedūras, kaip būtų galima be jokių problemų išdalyti perteklinę produkciją (skirtą Rusijos rinkai) labdarai arba ją sunaikinti (užarti) ir už tai gauti kompensaciją. Taip darys kitos ES šalys ir tam lėšos jau skirtos. „Ši priemonė labai gerai suveiks ten, kur augintojai kooperuoti. O kuris iš mūsų augintojų sutiks naikinti savo produkciją, kad kitas rinkoje savąją parduotų už patrauklią kainą?", - klausė Z. Cironkienė.

Nutrūkus daržovių ir bulvių eksporto srautui į Rusiją, labai svarbu kuo skubiau ieškoti naujų rinkų, todėl daržininkai tikisi paramos dalyvaujant parodoje „Fruit Logistica" Berlyne, kurį vyks 2015 m. vasario 4-6 dienomis.

LDAA jungia 80 narių, vidutinis vieno nario auginamų daržovių plotas - 50 ha. Šalia tradicinių pagrindinių daržovių - morkų, kopūstų, burokėlių ir svogūnų - vis daugiau auginama moliūgų, cukinijų, salotų, žalumynų.

MŪ inf.