Marijampolė. Augalininkystės ūkio savininkas Povilas Vaičiulis neslepia, kad užsitęsusi šiųmetė sausra kviečių ir rapsų derlių sumažino trečdaliu, tačiau stulbinamu derlingumu nustebino cukriniai runkeliai. Pasak jo, kai kuriuose laukuose pavyko prikasti 110 t/ha šakniavaisių, o tai jau prilygsta olandų cukrinių runkelių augintojų rezultatams.

Prieš dešimtmetį savo ūkį įregistravęs P. Vaičiulis, ūkininkaujantis Svetlicos kaime, Marijampolės r., dirba per 170 ha žemės, augina žieminius ir vasarinius kviečius bei rapsus, ankštinius augalus ir cukrinius runkelius. Pastariesiems skiria apie 70 ha ir augina skirtingo ankstyvumo šakniavaisius – sėja ankstyvų, vidutinių ir vėlyvų veislių cukrinius runkelius. Pasak ūkininko, taip darbai optimaliau paskirstomi ir sezonas pailginamas, nes ir cukraus fabrikas maždaug keturis mėnesius dirba.

„Pirmuoju kasimu derlingumas viršijo 93 t/ha. Tai sunkiai suvokiami skaičiai, nes, pavyzdžiui, pernai vidutiniškai kasėme 84 t/ha. Nuimdami vidutinio ankstyvumo runkelius pasiekėme per 100 t/ha derlingumą ir beveik pasivijome olandus, kur gaunamas 110 t/ha derlingumas. Džiugu, kad viename lauke tiek ir mes gavome. Vėlyvesnės veislės runkelių derlingumas, žinoma, bus šiek tiek mažesnis“, – gerais rezultatais džiaugiasi ūkininkas.

Tiesa, ne visi cukrinių runkelių augintojai gali pasigirti tokiu geru derliumi. Jo teigimu, kitų Marijampolės r. ūkininkų kasamas šakniavaisių vidurkis siekia apie 60–65 t/ha, Kėdainių krašte – 50 t/ha. Povilas neslepia, kad norint pasiekti gerų, galima sakyti, rekordinių, rezultatų, teko labai daug darbo, laiko ir pinigų investuoti.

Povilas Vaičiulis – vienas iš šiųmečio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų, jis pripažintas geriausiu Marijampolės r. Pirmosios vietos apdovanojimą įteikia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys (dešinėje)

„Mūsų skaičiavimais, šiais metais vieno hektaro cukrinių runkelių užauginimas vidutiniškai kainavo siekė apie 1 500 eurų. Pinigai nemaži, tad sudėjus viso auginamo ploto sąnaudas, galima įsivaizduoti, kiek ūkis patiria išlaidų augindamas vien tik šią kultūrą Ant kortos daug pastatome, nors labiausiai priklausomi esame nuo gamtos sąlygų – būtent jos daro įtaką derlingumui ir mūsų gerovei“, – sako ūkininkas.

Cukrinius runkelius marijampolietis augina nuo pat ūkininkavimo pradžios, beje, juos augino ir jo tėvai. Pasinaudodama Europos Sąjungos parama, Vaičiulių šeima įsigijo visą reikiamą techniką cukriniams runkeliams auginti, įskaitant ne tik sėjos mašinas, bet ir olandų gamintojo „Vervaet“ cukrinių runkelių nuėmimo kombainą, kuris, ūkininko teigimu, kokybiškai nukasa runkelius bet kokiomis oro sąlygomis. „Žinoma, neužtenka turėti tik kombainą ir tikėtis gero derliaus. Jį lemia daug veiksnių, pradedant kokybišku žemės paruošimu ir sėja. Ypač svarbu suformuoti tinkamą pasėlių tankumą. Be abejo, daug priklauso ir nuo gamtos sąlygų“, – gamtos faktorių žemės ūkio veikloje pabrėžia P. Vaičiulis.

Jis neslepia pasipiktinimo dėl to, kad mūsų šalies ūkininkams tenka ūkininkauti nelygiavertėmis sąlygomis su kitų ES šalių žemdirbiais, gaunant gerokai mažesnes išmokas. „Pavyzdžiui, kaimynai lenkai už cukrinių runkelių plotus gauna apie 400 Eur/ha, mes tik 65 Eur/ha“, – skaičiais nelygybę iliustruoja ūkininkas. Nedžiugina ir kritusios runkelių supirkimo kainos. Marijampolėje šiemet mokama apie 26 Eur/t bazinio cukringumo runkelių, tiesa, jei cukringumas didesnis, kaina šiek tiek padidėja.

Dėl mažų išmokų, kritusios kainos ir didelės konkurencijos situaciją cukraus sektoriuje P. Vaičiulis vadina labai sudėtinga ir įvardina cukraus krize. Jo nuomone, gal šią krizę būtų lengviau išspręsti, jei formuotųsi tam tikra politika remti šį sektorių, jei valstybė skirtų dotacijas sektoriui skatinti arba bent jau būtų nustatytos minimalaus supirkimo kainos, kad jos dar labiau nemažėtų.

„Būtų apmaudu, jei atsitiktų taip, kaip su mūsų šalies pienininkyste, kur susigriebta skirti finansavimą po laiko, kai daug ūkių jau išnyko. Kalbant apie cukraus sektorių, nereikia į tai žiūrėti siaurai, kaip tik į cukrinių runkelių auginimą, nes įtraukiama ir daug kitų sričių, iš kur sukuriama pridėtinė vertė. Juk reikalingi degalai, transporto paslaugos, darbai, dujos, elektra, žodžiu, sukasi daug sferų. Jei netektume šios vienos šakos, man atrodo, mūsų valstybės biudžetas patirtų tikrai didžiulius nuostolius“, – cukrinių runkelių sektoriaus išsaugojimo būtinumu neabejoja Marijampolės r. ūkininkas P. Vaičiulis.

MŪ inf.