Vilnius. Europos cukraus gamintojai išgyvena krizę: krinta cukraus kainos, didėja konkurencija su įvežtiniu cukrumi, situaciją aštrina ES susitarimas su „Mercosur“ šalimis. Vis tai atsiliepia ir cukrinių runkelių augintojams. Nors 2024 metai jiems buvo sėkmingi, šiemet problema gali tapti bemaž trečdaliu mažėjančios runkelių supirkimo kainos.

Apie praėjusius metus ir šių metų perspektyvas kalbamės su Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovu Kastyčiu Patiejūnu.

Ar 2024 m. sezonas buvo palankus cukrinių runkelių augintojams? Kaip galite apibendrinti metų sezoną?

Kol į fabrikus nėra suvežti visi runkeliai, sunku (ypač po paskutiniųjų metų, kai dešimtys tūkstančių tonų runkelių liko ūkių laukuose) vertinti sezono rezultatus. Tačiau informacija iš augintojų ir fabrikų leidžia tikėtis, kad metai ir vėl (antri iš eilės po 2023 m.) bus derliaus prasme rekordiniai.

Šakniavaisių cukringumas kol kas irgi atrodo šiek tiek (gal 0,5 proc. punkto) geresnis negu buvo ankstesniais metais – šiuo metu siekia apie 17 proc.

Kaip pavyzdį galiu pateikti mano vadovaujamo UAB „Klauso ūkis“ skaičius: pirmąkart per visą runkelių auginimo istoriją derlingumas kai kuriuose laukuose perlipo 100 t/ha, išvežėme bemaž 23 tūkst. t., dar liko išgabenti į fabriką apie 16–17 tūkst. t runkelių. Jei pasiseks viską išvežti, vidutinis derlingumas turėtų būti tarp 85–90 t/ha švarių cukrinių runkelių. Cukringumas maždaug puse proc. punkto geresnis negu pernai – 16,7 proc., švarumas – 92,6 proc. ir nedaug kuo skiriasi nuo pernykščio.

Kastytis Patiejūnas sako, kad šiltėjantis klimatas kol kas nežymiai didina ligų problemą

Jeigu kalbėtume apie orus, Lietuvos runkelių augintojai jaučia klimato atšilimą kol kas teigiama prasme: rekordiniams (panašiems, kaip vokiški) derliams įtakos, greičiausiai, turi ilgi ir šilti rudenys.

Šiltėjantis klimatas kol kas nežymiai didina problemas su kenkėjais ir ligomis. Galima sakyti, kad likusių registruotų vos kelių (tikrai ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų) beicų, insekticidų ir fungicidų augalų apsaugai kol kas užtenka, tačiau 2024 m. rugpjūčio pabaigoje gana greitai, stipriai ir kiek netikėtai ėmė plisti lapų ligos, mažindamos runkelių cukringumą ir derlingumą.

Kai kuriuose regionuose, pvz. šiaurės Lietuvoje, gauta stiprių liūčių (mūsų ūkyje per pusantros paros iškrito net 185 mm kritulių), bet runkeliai eilinį kartą įrodė savo atsparumą gamtos negandoms.

Kalbant apie problemas, gresiančias dėl vis mažėjančios augalų apsaugų priemonių įvairovės, reikėtų pasidžiaugti neseniai priimtu Žemės ūkio ministerijos sprendimu augintojų ir fabrikų prašymu grąžinti logišką ir gerokai efektyvesnę bei tvaresnę senąją herbicido Conviso One purškimo tvarką: ir vėl leista jį purkšti du kartus po pusę litro.

Kaip sekėsi nuimti derlių, ar sklandžiai žaliava gabenama į cukraus fabrikus?

Ankstesni metai su rekordiniu derliumi parodė, kad turimos derliaus dorojimo technikos – kombainų, krautuvų-valytuvų bei transporto pajėgumų nelabai pakanka. Tad šiemet tiek ūkiai, tiek atitinkamų paslaugų teikėjai, panašu, geriau pasiruošė – atsirado papildomos technikos, o turėta geriau paruošta dideliam runkelių srautui.

Atrodo, kad ir fabrikai po ankstesnių metų pasidarė išvadas ir strigimų, bent jau kol kas, pasitaikė mažai. Tačiau paskutinis vežimo etapas (Kėdainių cukraus fabrike jis užsitęs iki sausio pabaigos) su visais rimčiausiais iššūkiais – dar priešaky.

Kokioje vietoje pagal pelningumą būtų cukrinių runkelių auginimas, jeigu lygintume su kviečiais, rapsais ar kitais augalais?

Su 2024 m. kainomis – apie 42 Eur/t, esant 16 proc. bazinio cukringumo ir visiškai kompensuojant transporto kaštus, cukriniai runkeliai tikrai būtų vieni iš pelningesnių augalų.

Didelis pliusas yra ir tai, kad kaina yra žinoma iš anksto, nėra kaip grūdų ar rapsų „surišta“ tiesiogiai su pardavimo metu galiojančia biržos kaina. Runkelių naudą augintojams liudija ir 2024 m. (palyginti su 2023 m.) šiek tiek padidėję deklaruoti jų plotai.

Nepaisant tam tikro pelno, kaip rodo daugiamečiai pasėlių deklaravimo duomenys, runkelių plotai Lietuvoje turi tendenciją mažėti. Kas tai lemia? Ko tikėtis 2025-aisiais?

Plotų sumažėjimo laukiame 2025 m. Šįkart jo priežastis – cukraus perteklius ES rinkoje ir mažos pasaulinės cukraus kainos. Visoje Europoje kalbama apie cukraus fabrikų inicijuotą pasėlių plotų mažinimą – 15–20 proc. Štai, ir Kėdainių cukraus fabrike, pasibaigus deryboms su augintojais, paaiškėjo ne tik gerokai mažesnė 2025 metų runkelių supirkimo kaina – 29 Eur/t (16 proc. bazinio cukringumas ir visiškai kompensuojami transporto kaštai), bet ir tai, kad visų augintojų plotai bus mažinami 19 proc.

Beje, ir su kainų lygiu mes „pataikome“ į europines tendencijas – daugelyje šalių kalbama apie tokius pat skaičius – 28–29 Eur/t švarių runkelių.

Kėdainių cukraus fabrikas prieš sutarčių sudarymą inicijavo duomenų rinkimą, kokius plotus ūkiai norėtų auginti 2025 m., esant gerokai sumažėjusioms runkelių kainoms. Tenka pripažinti, kad norinčiųjų mažinti plotus atsirado nedaug, atsisakė auginti (bet ne dėl kainos) vos vienas ūkis.

Manau, kad pora pelningų metų leido ūkiams „įkvėpti oro“ sunkesniam laikotarpiui ir suteikė vilties, kad kažkada gali ir vėl ateiti pelningi metai.

Verta paminėti, kad tokioje nepalankioje situacijoje šiek tiek gelbsti ir susietosios tiesioginės išmokos, kurios priklauso nuo deklaruoto runkelių ploto ir pastaraisiais metais sudarė 80–110 Eur/ha.

Kaip manote, kas padėtų stabilizuoti esamą cukraus rinkos situaciją?

Apie vieną iš stabilizuojančių dedamųjų – susietąsias tiesiogines išmokas – jau paminėjau. Jos tikrai gelbėjo anksčiau ir gelbsti cukraus sektorių, kuris per pastaruosius 20 metų išgyveno dvi drastiškas reformas.

Dalyvavau derybose dėl tų dviejų reformų ir dar prisimenu Europos Komisijos žemėlapį, kuriame pagal sektoriaus konkurencingumą buvo sugrupuotos šalys narės. Daugiausia šansų buvo suteikta reformos varikliams Prancūzijai, Vokietijai, Belgijai, Olandijai, Lenkijai.

Tačiau klimato atšilimas gerokai keičia šį žemėlapį, runkelių auginimą stumdamas į šiaurę. Uždraudus neonikotinoidų beicus ir daugelį sisteminių insekticidų, Vakarų Europos runkelių derlius smukdo tai virusinė gelta, tai visai naujos cikadų pernešamos ligos („guminiai“ runkeliai ir kt.). Prie jų prisideda ir pastarųjų metų alinančios sausros, dėl kurių daugelyje pietų Europos šalių (ypač Balkanų) vietomis net nebebuvo, ką kasti.

Vis tai Šiaurės Europos kraštams (kurie pagal ES cukraus reformų strategų planus kaip cukraus gamintojai turėjo išnykti) netikėtai suteikia bent jau laikiną konkurencinį pranašumą ir galbūt šansą kiek ilgėliau pelningai paauginti runkelius.

Dėkoju už pokalbį.