Radviliškis. Lietuvos cukrinių runkelių augintojai jau keleri metai stebina europiečius sparčiai augančiais derliais, o dabar – ir drąsiu visiškai naujų technologijų diegimu. Šiemet Lietuvoje jau auga daugiau kaip 700 ha Conviso Smart selekcijos cukrinių runkelių.

„Tai didžiausi plotai visoje Europos Sąjungoje. Esame inovacijų smaigalyje“, – konstatuoja šias naujas KWS SAAT kompanijos sukurtas veisles Lietuvoje platinančios įmonės „Sėklojas“ vadovas Kastytis Patiejūnas.

Naujos technologijos supaprastins runkelių priežiūrą

Piktžolių kontrolės cukriniuose runkeliuose sistema Conviso Smart (CS) sukurta bendromis KWS SAAT ir „Bayer“ jėgomis. Klasikiniai selekcijos metodai buvo naudojami identifikuoti ir integruoti į KWS selekcijos programą toleranciją ALS inhibitoriams, taip padarant naujuosius runkelių hibridus idealiai suderintus su herbicidu Conviso One (tai kažkas panašaus kaip rapsų augintojams siūlomas švaraus lauko technologija).

Conviso Smart cukrinių runkelių hibridai yra 17 metų KWS tyrimų ir kryptingo selekcinio darbo rezultatas

„Šį projektą pradėjome dar 2001 metais. Lietuva yra viena iš šešių pasaulio šalių, kurioje mes startuojame su komerciniu šių runkelių auginimu. Žinant, kad Europos Komisija dabar daro didelius pokyčius augalų apsaugos produktų naudojime, iš rinkos išimama daug veikliųjų medžiagų, turėtume džiaugtis kiekviena nauja technologija, ateinančia į cukrinius runkelius. Selekcijos darbais stengiamės pritaikyti augalus toms augalų apsaugos priemonėms, kurios yra rinkoje“, – sako KWS SAAT cukrinių runkelių padalinio vadovas Nicolas Wielandt.

Vertinant pasauliniu mastu, cukriniai runkeliai nėra patys populiariausi žemės ūkio augalai – bendri jų plotai užima tik 4,5 mln. ha – todėl chemijos koncernams cukriniai runkeliai nėra labai įdomūs. Naujos technologijos gali padėti išsaugoti cukrinių runkelius kaip žemės ūkio kultūrą apskritai.

„Kiekviena nauja technologija reikalauja tam tikro mokymosi proceso. Kaupti patirtį ir mokytis Rimanto Garucko ūkyje mes pradėjome prieš trejus metus. Jaučiame, kad kasmet išmokome vis daugiau. Šiemet nemažai Lietuvos augintojų jau turi Conviso technologiją savo laukuose. Pagrindinė mūsų vizija – supaprastinti runkelių priežiūrą ir sumažinti purškimų skaičių nuo 4–5 dabar įprastų iki dviejų“, – pabrėžė N. Wielandt. Kartu jis dėkojo Lietuvos žemdirbiams už pasitikėjimą naujomis technologijomis ir drąsą įsileidžiant jas į savo laukus.

„Lietuvoje šiemet auga daugiau kaip 700 ha CS runkelių, Švedijoje – keliasdešimt hektarų, Ispanijoje ir Lenkijoje – po 100 ha, bandymuose dar auginama Serbijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Rusijoje. Lietuvoje ši technologija pirmiausia pradėjo skintis kelią tikriausiai todėl, kad „Bayer“ čia registravo herbicidą, tad paskui herbicidą atėjo ir veislės“, – paaiškino K. Patiejūnas.

KWS SAAT cukrinių runkelių padalinio vadovas Nicolas Wielandt ir bendrovės „Sėklojas“ vadovas Kastytis Patiejūnas tiki, kad inovatyvi Conviso Smart cukrinių runkelių auginimo technologija žemdirbių nenuvils

Užpernai CS rinkelių buvo pasėta tik R. Garucko ūkyje (1,5 ha), pernai jau buvo 10 auginimo vietų – apie 25 ha plotas (ūkininkai gavo sėklą išbandyti nemokamai). Kai kurie iš šių ūkininkų buvo matę technologiją kelionės į Vokietiją metu, ši technologija buvo pristatoma Lietuvos žemdirbiams ir pastarosiose dviejose parodose „Agrovizija“.

„Ne visi 100 proc. pernai ją pabandę augina ir šiemet, tačiau kam patiko, tie plotus gerokai didino. Dabar CS runkelius augina 40 ūkininkų arba 10 proc. visų cukrinių runkelių augintojų. Paketas vienam hektarui – 1 l herbicido ir 1,15 sėjos vieneto CS sėklos. Paketas formuojamas tam, kad ūkininkas nesugalvotų purkšti mažiau, nes tai kelia pavojų atsirasti piktžolių atsparumui“, – sako K. Patiejūnas. Tolimesnė CS runkelių plotų plėtra labai priklausys nuo to, kaip pasiseks šiais metais, nes augintojų nuomonė labai svarbi.

Ši technologija turėtų supaprastinti visą cukrinių runkelių priežiūrą. Yra ūkininkų, kurie iš karto pasisėjo 100 ha CS runkelių – tokiam sprendimui jiems užteko bandymų rezultatų. „Viliamės, kad naujos dabar bandymuose esančios Conviso Smart veislės bus dar derlingesnės – tikimasi, kad 2020 m. derlingumu nė kiek nenusileis tradicinėms veislėms, o cukringumu jau dabar jas lenkia“, – sako K. Patiejūnas. Lietuvoje šiuo metu registruotos dvi CS cukrinių runkelių veislės, dar keturios yra registraciniuose bandymuose.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojai dalyvauja europinėje iniciatyvoje „20x20x20“ – tai siekis, kad 2020 m. 20 proc. runkelių augintojų turėtų užauginti ne mažiau kaip 20 t/ha baltojo cukraus. Kol kas Lietuvos vidurkis – apie 10 t/ha, bet yra ūkininkų, kurie užaugina daugiau kaip 15 t/ha baltojo cukraus. Taigi, iki siekiamybės nėra taip jau toli.

Vertinga ūkininko patirtis

Radviliškio r. ūkininkas Rimantas Garuckas lauko dienos dalyviams nelėpdamas papasakojo, kaip jam sekėsi auginti CS runkelius. „Treti metai auginu CS runkelius. Pirmus metus pavadinčiau tragedija, nes niekas nežinojo, kada tiksliai reikia purkšti. Pernai pavyko – pakako purkšti vieną kartą. Šiemet runkeliai irgi auga gražiai. Aš manau, kad beveik galima apsieiti su vienu purškimu. Kai kur matyti „pabėgusių“ balandų, bet aš dėl to linkęs kaltinti purkštuvą. Nes kai kurios balandos sureagavusios į herbicidą, o kitos – ne“, – svarsto R. Garuckas.

Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas CS cukrinius runkelius augina jau treti metai

Pasak R. Garucko, auginant tokius runkelius, daug mažesnis galvos skausmas žemdirbiui. „Aš esu tik vartotojas – jei produktas paprastas, jei jį patogu naudoti, tai jį ir renkuosi. Pats dirbu su runkelių nuėmimo kombainu ir puikiai žinau, kaip atrodo vienos ar kitos veislės runkeliai. Labai skiriasi kerpės sandara, todėl kombainas skirtingai nupjauna lapus. Šie runkeliai nuimami labai švariai, nes jų kerpė yra nedidelė, o jų cukringumas buvo aukštesnis negu vidurkis. Kaip deklaruoja veislės kūrėjai, šių runkelių derlingumas apie 8 proc. mažesnis, tačiau cukringumas – didesnis“, – sako ūkininkas.

Šiemet R. Garucko laukuose pasėta 130 ha įprastinių cukrinių runkelių ir 13 ha CS veislės Smart Janninka KWS. Pasirinkusiems CS runkelių veisles, ūkininkas rekomenduotų jas sėti viename plote, tolėliau nuo kitų runkelių, kad būtų patogiau prižiūrėti, nesusimaišytų chemija.

„Vienu purkštuvo užpildymu nupurškiu apie 14 ha, taigi ir rinkausi užsėti tokį plotą, kokį apdoročiau vienu užpildymu. Galbūt ateis toks laikas, kai auginsiu vien tik CS runkelius. Įprastinius runkelius jau purškiau herbicidais kokius 4 kartus. Auginant CS runkelius, labai patogu tai, kad purkšti herbicidą reikia tada, kada lauke matai piktžolių – tai daug paprasčiau, negu skaičiuoti periodus po sėjos ir panašiai“, – sako R. Garuckas.

CS runkeliai pasėti balandžio 19 d. Pirmasis purškimas darytas gegužės 9 d., antrasis – birželio 5 dieną. „Buvo diskusijos su tėvuku, ar reikia  antrojo purškimo. Vis dėlto nusprendėme, kad reikia purkšti, kad neišsivystytų piktžolių atsparumas. Pagrindinis akcentas – tikslus purškimo laikas. Jei piktžolės turi du–keturis tikruosius lapelius, didelė tikimybė, kad efektas bus optimalus. Šių metų specifika ta, kad dėl sausros balandos suformavo storą vaškinį sluoksnį, todėl reikia didinti lipniųjų medžiagų normą“, – atkreipė ūkininkų dėmesį KWS vadybininkas Marius Garuckas.

KWS vadybininkas Marius Garuckas susirinkusiems žemdirbiams išsamiai paaiškino, kas daryta CS cukrinių runkelių lauke

Ūkio šeimininkas dar patarė, kad auginant runkelius, labai svarbu teisingas pagrindinis tręšimas. „Tręšiame pagal žemės struktūrą – čia kolega Romas Majauskas mane įtikino, kad to reikia. Šiemet Marius įdiegė tikslųjį laukų tręšimą pagal žemėlapius – kai kur tręštuvas tręšė po 30–40 kg, o vietomis po toną pylė, kad būtų išlygintas laukas. Jei norite klausyti firmų ir pirkti tiek tonų trąšų, kad nuvežtų į ekskursiją, tai prašau. O jei norite būti netradiciniais, tai tręškite tiek, kiek reikia – nebepirksite tiek tonų trąšų, bet, aišku, ir į ekskursiją nevažiuosite“, – visus prajuokino R. Garuckas.

Lauko dienoje dalyvavęs Kėdainių cukraus fabriko vyr. agronomas konsultantas Algimantas Kasparas pastebėjo, kad šiemet labai sunkiai veikė dirviniai herbicidai, nes metai neįprastai sausi, todėl tradicinių veislių runkelių laukai kai kur atrodo prastokai. O štai CS laukai šiemet gražiai žaliuoja. „Praėjusią savaitę lankėsi 18 ūkininkų grupė iš Vokietijos, jie apžiūrėjo Kauno r. ūkininko Juozo Staliūno auginamus CS cukrinius runkelius. Vokiečiai labai daug klausinėjo ir liko nustebę, kaip gerai jie atrodo“, – pakomentavo A. Kasparas.

Žieminių rapsų veislių bandymai

R. Garucko laukuose šiemet dar bandoma 12 skirtingų žieminių rapsų veislių, kiekvienai jų skirta po 3 ha ploto. Sėjos norma – nuo 2,4 kg /ha iki 1,6 kg/ha (tiksli sėjos norma apskaičiuojama pagal sėklos svorį, mat skirtingų veislių sėklos svoris skiriasi).

M. Garuckas atkreipė žemdirbių dėmesį į Umberto KWS – tai palyginti nauja veislė, tačiau labai derlinga, atspari fomozei, ankštarų išbyrėjimui. Ši veislė, beje, šiemet yra pagrindinė veislė R. Garucko gamybiniuose plotuose.

Labai populiari tarp žemdirbių yra veislė Factor KWS – pernai gamybiniuose bandymuose ji davė 5,03 t/ha sėklų derlių (jau užskaitomo svorio). Įspūdingai atrodo ir Cristiano KWS, Gordon KWS, Fernando KWS, Hybrirock. Tokie rapsų veislių bandymai buvo daryti ir pernai, kiekviena veislė nukulta atskirai, o derlius pasvertas. Tačiau tokiems bandymams reikia didžiulės kantrybės ir daug laiko, todėl Marius dar svarsto, ar ryšis kartoti tikslius derliaus matavimus ir šiemet.

Susirinkusius žemdirbius sudomino 12 rapsų veislių bandymai, iš viso užimantys 36 ha plotą

Marius Garuckas patikina, kad iš rudens rapsai negavo jokių mikroelementų. Pavasarį atiduotas sulfatas, paskui NPK ir KAS. Dar nupurkšta augimo reguliatoriumi, sisteminiu insekticidu kartu su fungicidu žydėjimo metu, vėliau dar kartą purkšta insekticidu, siekiant apsaugoti rapsus nuo stiebinių paslėptastraublių.

Jau ne pirmi metai R. Garuckas savo laukuose rapsus sėja pagal originalią technologiją – su „kurmiu“ tiesiai į ražieną plačiais (60 cm) tarpueiliais. Giluminio purentuvo „nagai“ išverčia į viršų drėgną žemę, ant jos viršaus užberiama sėkla, o tada dantytas volas ją prispaudžia – viskas padaroma vienu važiavimu.

„Tai technologija ne silpnų nervų žmonėms, nes iš pradžių lauko vaizdas būna baisus. Bet taip pasėti rapsai daug geriau žiemoja. Tik reikia žinoti, kad pasėjus į ražieną, rapsams reikia duoti daugiau azoto, nes dalį jo sunaudoja besiskaidydami šiaudai“, – patirtimi dalijosi Rimantas Garuckas, visų dar gerai žinomas kaip daugkartinis artojų varžybų nugalėtojas.

MŪ inf.