Kėdainiai / Pasvalys. Lietuvoje populiarėja žieminių česnakų auginimas, kasmet vis daugiau žemdirbių domisi šiais augalais, mechanizuoja darbus, o ropeles perdirba.

Tikėtina, kad 2024-ųjų rudenį žieminiais česnakais mūsų šalyje apsodinta apie 700 ha.

Kėdainių r. ūkininkai Olga ir Vigilijus Vansevičiai savo 45 ha ūkyje „Zavišinės dvaras“  rudenį žieminiais česnakais apsodino15 ha.

Prieš devynerius metus pasodinę pirmąjį česnakų hektarą, o po to pasidauginę sodinamosios medžiagos ir vėliau įsigiję naujų prancūziškų veislių, ūkininkai plotą kasmet palaipsniui plėtė. Be žieminių česnakų, jie dar augina įvairių rūšių svogūnus, bulves, cukinijas, patisonus, ropes.

Olga ir Vigilijus Vansevičiai

Augina ne tik lietuviškas veisles

Vansevičiai jau daug metų ūkyje augina lietuviškas žieminių česnakų vidutinio ankstyvumo derlingas veisles: Žiemiai (ropelė sudaryta iš 6–12 skiltelių, jų išorinio dengiamojo lukšto spalva balta), Dangiai (ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, dengiamasis lukštas šviesiai violetinis su tamsiai violetinės spalvos dryželiais) ir ukrainietišką vidutinio ankstyvumo veislę Liubaša (ropelės išoriniai dengiamieji lukštai balti su tamsiai violetiniais dryželiais).

Pasak Vigilijaus Vansevičiaus, pastarąjį sezoną puikiai užsirekomendavo ir naujos ankstyvos žieminių česnakų veislės iš Prancūzijos: Meridor ir Germidour, pastaroji neformuoja žiedstiebių.

„Ankstyvųjų česnakų kokybišką derlių nuėmėme jau gegužės pabaigoje, todėl kur kas anksčiau galėjome pasiūlyti pirkėjams, o paskui su traktorine kasamąja nukasėme vėliau subrendusias kitas veisles“, – pasakoja ūkininkas.

Jo patirtis rodo, kad pasiteisina lietuviškos arba prie mūsų klimato galinčios prisitaikyti užsieninės veislės, kurios ištveria žemas kritines temperatūras ir kitus nepalankius veiksnius. Sodinamąją medžiagą reikia atnaujinti kas 5–6 metus.

Žieminių česnakų ropelės

Sodino skirtingu laiku

„Kadangi rudenys tampa šiltesni nei įprastai, sunku išsirinkti optimalų žieminių česnakų sodinimo laiką, todėl juos sodinome traktorine sodinamąja per kelis kartus: spalio viduryje, paskui lapkričio ir gruodžio pradžioje lygiame paviršiuje įrengtose lysvėse, po 3 eilutes (kas 10 cm) su 20–40 cm tarplysviais“, – sako mėgstantis eksperimentuoti V. Vansevičius.

Žieminių česnakų skiltelės, paruoštos sodinti

Ūkininko teigimu, spalį pasodintos skiltelės jau spėjo sudygti, todėl, jeigu staiga spustelėtų šalčiai be sniego, nušaltų jų antžeminė dalis, labiausiai nukentėtų augimo kūgelis, ir kitą vasarą išaugtų tik mažos ropelės.

Lapkričio ir gruodžio mėnesiais pasodinti česnakai dar nespėjo sudygti, todėl tikimasi sulaukti geresnio jų derliaus.

Jeigu nebus didesnių šalčių, dar 1 ha česnakų augintojai planuoja pasodinti 2025 m. sausio pradžioje. Tai bus eksperimentas, nes neaišku, kaip česnakai įsišaknys. Mat pasodinus česnakus, svarbu, kad augalai spėtų įsišaknyti ir pasiruoštų žiemoti. Skirtingu laiku pasodinti česnakai ir derlių užaugina ne tuo pačiu metu, todėl vasarą patogu nuimti derlių.

Vansevičiai žieminius česnakus augina lysvėse po 3 eilutes

Per sausras reikėtų laistyti

Vansevičiai prieš česnakų sodinimą dirvą gerai įdirba ir patręšia kompleksinėmis trąšomis. Pavasarį augalus tręšia azoto trąšomis: amonio salietra, paskui kalcio salietra su boru, kad nesuskilinėtų ropelių luobelė ir bręstant susiformuotų tvirtas lukštas.

Kad išaugintų gausų ir kokybišką ropelių derlių, ūkininkai vasarą per sausras prie tvenkinio laukuose pasodintus česnakus laisto su ten įrengta laistymo sistema. Tolimesnių laukų per sausras nepavyksta palaistyti, nes ten sudėtinga įrengti sistemas.

Į tą patį lauką ūkininkai česnakus sodina po 4 metų pertraukos sėjomainoje po kitų daržovių arba laukais keičiasi su kaimynystėje ūkininkaujančiais javų augintojais.

Derlių perdirba

„Užauginti česnakus – tai dar pusė ūkio sėkmės. Norėdami produkciją pelningiau realizuoti, stengiamės ieškoti naujovių ir kurti įvairius sveikatai palankius produktus. Todėl česnakų ropeles rauginame, marinuojame, brandiname, parduodame luptas skilteles, dar gaminame užtepėles, kremus“, – patirtimi dalijasi O. Vansevičienė.

Ūkininkai česnakų produkciją tiekia didiesiems prekybos centrams, restoranams, kitoms produktus gaminančioms įmonėms, prekiauja mugėse, taip pat savo ūkyje „Zavišinės dvaras“ rengia edukacijas apie šias svogūnines daržoves.

Pritaikys ispanų patirtį

Pasvalio r. ūkininkas Vilius Janeliūnas, ūkininkaujantis 700 ha ūkyje, augina javus, rapsus, ankštinius augalus, o iš daržovių – tik žieminius česnakus.

„Ateityje dalį ūkio planuoju skirti daržovėms, tačiau neskubėsiu, pirmiausia tik pabandysiu, pasiskaičiuosiu. Jeigu pasiseks, tuomet daržininkystei skirsiu daugiau ploto“, – planuoja V. Janeliūnas.

Praėjusį rudenį, spalio pabaigoje, ūkininkas pasodino 15 ha žieminių česnakų, o ateityje jų plotą ketina dar padidinti iki 20 ha ir išaugintas ropeles perdirbti: džiovinti ir gaminti miltelius.

Didžiąją ploto dalį sudaro ukrainietiška veislė Liubaša ir mažesnę – lietuviška veislė Dangiai.

Dauguma darbų jau mechanizuota. Kadangi česnakų auginimas reikalauja daug rankų darbo, o su darbuotojais kasmet vis sunkiau, V. Janeliūnas stengiasi pritaikyti ispanišką auginimo technologiją ir daugumą darbų mechanizuoti.

Pasak ūkininko, žieminių česnakų skiltelės sodinamos su kompanijos J.J.BROCH traktorine automatine sodinamąja dirvos lygiame paviršiuje įrengtose lysvėse. Iš karto sodinamos 4 vagutės, tarp kurių paliekami tarpai po 42 cm, o atstumas tarp lysvių – 56 cm.

Auginant lysvėse, sodinama 3 t/ha žieminių česnakų skiltelių. Viena tona sertifikuotos sėklos kainuoja po 5 tūkst. Eur., tad susidaro gana nemaži pinigai. Tačiau pirkti pigesnę sėklą, pasak ūkininko, yra rizikinga, nes gali būti nekokybiška, ligota.

V. Janeliūnas rudenį česnakus sodino į pailsėjusią, derlingą lengvo priemolio dirvą po užimtojo pūdymo, kur per vasarą augintas sideralinis mišinys iš 12 skirtingų augalų rūšių. Auginant česnakus po pūdymo, mažiau reikia skirti laiko apsaugai nuo piktžolių. Dažnai česnakai sodinami ir po javų.

Kai augalai pavasarį išauga apie 10 cm aukščio, tręšiami kalcio salietra su boru, o kompleksinėmis trąšomis pagal augimo sąlygas – ko augalams labiausiai reikia.

Užaugę česnakai nukasami su tos pačios kompanijos technika, ropelės išvalomos nuo žemių, piktžolių likučių, paskui išdžiovintos išgliaudomos ir sufasuojamos. Dar kol kas ūkyje nėra įrengta speciali džiovykla, todėl česnakus tenka džiovinti sandėlyje išpiltus pakrikai, apie 2 mėnesius +15–20 °C temperatūroje.

„Vėliau tikiuosi nuskastus česnakus pilnai paruošti perdirbimui: nuplauti, dezinfekuoti, džiovinti ir įsirengti šaldytuvą jų ilgesniam sandėliavimui“, – apie ateities planus pasakoja ūkininkas.