Kėdainiai. Ūkininkas Saulius Dambrauskas, prieš keletą metų pradėjęs auginti svogūnus, atskleidė netikėtas šių daržovių auginimo subtilybes.

Netoli Dotnuvos ūkininkaujantis S. Dambrauskas yra Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos narys ir vienas pažangiausių šalyje daržovių augintojų. Bulves jis augina jau daugiau negu 25 metus, svogūnus – penkti metai.

Skaičiuojant kartu su sūnaus Povilo turimais plotais, Dambrauskų ūkyje auginama 160 ha bulvių ir 27 ha svogūnų. Ūkininkai neapsiriboja tik daržovių auginimu – šiemet dar deklaruota 250 ha žieminių kviečių, 200 ha žieminių rapsų, 100 ha vasarinių kviečių, 100 ha vasarinių miežių, 80 ha pluoštinių kanapių.

Bulvių ir svogūnų plotai sertifikuoti pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą. „Svogūnus auginu tik penkti metai, o bulves – nuo 1991 m., tad apie bulves galiu šnekėti ir šnekėti, o štai apie svogūnus man norisi iš kitų kažką išgirsti“, – kalbėjo S. Dambrauskas praėjusią savaitę jo ūkyje vykusios LDAA lauko dienos metu.

Kėdainių r. ūkininkas Saulius Dambrauskas neslepia, kadkaupiant patirtį neišvengiama klaidų

Moderniose Sauliaus Dambrausko ūkio saugyklose telpa 6 000 t produkcijos. Vien tik bulvių kasmet užauginama 8 000 t ir dar svogūnų apie 1 200 tonų. Kadangi ūkininkas priklauso kooperatyvui „Bulvių namai“, tai dalį produkcijos saugo kooperatyvo saugyklose. Didžioji dalis bulvių realizuojama taip pat per kooperatyvą.

Jis pernai pradėjo sandėliuoti bulves dėžėse. Iki tol bulves laikydavo palaidai supiltas 4 m aukščio aruoduose. Pernai, kai buvo labai šlapias ruduo ir bulvių produkcija buvo suvežta į sandėlius šlapia, palaidai laikomoje produkcijoje kildavo daug problemų, bulvės pradėjo gesti. Viename sandėlyje, kur 1 500 t bulvių buvo laikomos dėžėse, situacija buvo nepalyginamai geresnė: ūkininko skaičiavimu, čia sugedo vos apie 1–2 tonų bulvių.

Atsirinkti konkrečiam ūkiui tinkamiausias bulvių veisles – svarbi kiekvieno augintojo užduotis

Ūkininkas jau nukasė ne tik ankstyvąsias bulves, bet ir nuėmė ankstyvųjų svogūnų iš sėjinukų derlių – daugiausia jų produkcijos parduodama į Estiją. Šių metų problema – dėl labai karštų orų silpnai laikosi svogūnų ropelių lukštas, todėl iškyla problemų su prekine išvaizda.

Vienas svarbiausių agrotechninių dalykų, siekiant gero svogūnų derliaus – tinkamas žemės paruošimas. Pernai tame lauke, kur šiemet auginami svogūnai, augo bulvės. Kaip žinia, ruduo buvo labai nedėkingas, lietingi orai ištempė bulviakasį vos ne iki gruodžio mėnesio. Po bulvių nukasimo žemės faktiškai nepavyko išdirbti, nes prasidėjo žiema. Pavasarį, kai tik buvo galima įeiti į dirvą, laukas purentas su giluminiu purentuvu, lėkštėmis, freza – daryta viskas, kas įmanoma.

Sėta padidinta sėjos norma – 960 000 sėklų/ha, vietoj įprastai pagal olandiškas technologijas rekomenduojamų 750 000 sėklų/ha. „Manau, kad šiemet didesnė sėklos norma ypač atsipirko. Pirmiausia buvo sunkesnis dygimas dėl netobulai išdirbtos žemės. Bet įvyko nenumatytas dalykas – neblogai sudygę svogūnai po dviejų savaičių tiesiog pradėjo lįsti atgal į žemę“, – prisimena S. Dambrauskas. Ūkininkas ėmė aiškintis, kodėl taip atsitiko, kas sukėlė tokią pasėlio reakciją.

„Man labai daug padėjo nuolatinė mūsų ūkio konsultantė, „Baltic Agro“ agronomė Marija Čižauskienė. Ji pasitelkė į pagalbą užsienio konsultantus ir tyrimais išsiaiškino, kad dirvoje yra pernai bulvėms naudoto herbicido Titus likučių, kurie ir kenkia svogūnams. Jei iš rudens būtų pavykę dirvą aparti, tos problemos tikrai nebūtų“, – paaiškina augintojas. Sustresavę augalai gelbėti ir stiprinti įvairias preparatais (Delfan, Humistar), tad šiaip ne taip pasėlį pavyko išsaugoti, ir dabar svogūnai atrodo visai gerai.

Svogūnai buvo pasėti balandžio 24–25 dienomis, veislėsHysinger F1, Hyway F1, Hybound F1, Medalion H, Progression H

„Iš klaidų mokomės visi. Iš patirties galiu pasakyti, kad svogūnai yra vienos lepiausių daržovių. Kiekvieną pavasarį stengiuos kruopščiai sudėlioti jų auginimo technologiją, bet sezono metu nuolat būna pataisymų“, – neslepia Marija Čižauskienė.

Ji išvardija kelias pagrindines taisykles: svogūnams būsimą lauką reikia numatyti iš anksto ir tame lauke nenaudoti herbicidų, kurie gali pakenkti svogūnams. Būtina parinkti kuo švaresnius nuo piktžolių plotus, nes maži svogūnai (iki trijų laiškelių) yra ypatingai lepūs ir jautrūs herbicidams. Užtikrinti gerą piktžolių kontrolę sudėtinga dar ir todėl, kad Lietuvoje svogūnų pasėliams registruotas tik vienas herbicidas Lentagran WP (v. m. piridatas), o, pavyzdžiui, Olandijoje net 12 skirtingų produktų.

Kitas svarbus darbas, kurį primygtinai rekomenduojama atlikti prieš svogūnų auginimą – dirvos agrocheminiai tyrimai, kad būtų galima kuo tiksliau suplanuoti tręšimą.

Rudenį lauką būtina suarti – tada pavasarį daug paprasčiau tinkamai paruošti žemę svogūnų sėjai. Dirva turi būti puri ir itin lygi, nes svogūnų sėklos beriamos sekliai, vos 1–1,5 cm gylyje, todėl bet kokie dirvos nelygumai trukto tolygiai pasėti. Jei laikosi sausi orai, dygimo metu būtina palaistyti.

Pastaraisiais metais svogūnų dygimo ir augimo metu laikosi sausi orai, todėl be laistymo sistemos auginimas neįsivaizduojamas

Ūkininkas sako, kad svogūnų auginti be laistymo sistemos nė neverta. Tiesa, šiemet svogūnai laistyti tik du kartus, mat laukas labai dėkingai vis patekdavo į kritulių zoną. Laistymo sistema išlieja 70 kubinių metrų vandens per valandą, jis pumpuojamas 90 kW galingumo dviem elektriniais siurbliais.

Didysis derliaus nuėmimo darbymetis jau čia pat, tad S. Dambrauskas pasidžiaugia, kad jo ūkyje problemų su darbuotojais kaip ir nėra – šiuo metu dirba 23 nuolatiniai darbuotojai. „Pernai, tiesa, du pabėgo, bet šiemet tie patys sugrįžo“, – šypteli ūkio šeimininkas. Jo nuomone, labai geras dalykas yra įdarbinimas pagal paslaugų teikimo kvitus. Tarkime, prireikus greitai suruošti didelę produkcijos partiją, įdarbinamos porą moterų dviem dienoms – tai labai palengvina darbų organizavimą. Daržininkams nėra problemų išlaikyti darbuotojus visus metus, nes vasarą daug darbų, laukuose, o žiemą – sandėliuose.

MŪ inf.