Šilutė. Švėkšnos seniūnijoje ūkininkaujantis Povilas Gumbelevičius yra vienas didžiausių šalyje bulvinių saulėgrąžų arba topinambų augintojas. Prieš aštuonerius metus šių augalų plotus jis buvo išplėtęs iki 44 ha, tačiau dabar beturi 12 ha ekologiškai auginamų bulvinių saulėgrąžų.

Sumenkusių plotų priežastis - sumažėjusios išmokos už šiuos augalus bei iki šiol taip ir neišspręstas vertingų topinambų gumbų panaudojimo klausimas. Nors ūkininkas entuziastingai daug metų siekia, kad topinambai būtų visapusiškai ištyrinėti, įvardintos visos jų savybės, tačiau geri norai atsiremia į finansavimo stygių, o be lėšų tyrimai neįmanomi.

P. Gumbelevičiaus prižiūrimi bulvinių saulėgrąžų plotai plyti dviejuose rajonuose - Šilutės ir Pakruojo. Mat Šilutės rajone Povilas gyvena, o Pakruojo rajone - jo tėviškė. Tiesa, dabar Šilutės rajone topinambų beveik neliko, nes čia juos baigia sudoroti miško gyvūnai - kas jau kas, o žvėrys geriausiai įvertina bulvinių saulėgrąžų skonį ir vertę...

„Mano tikslas - pasiekti, kad būtų parengtos išsamios bulvinių saulėgrąžų auginimo ir panaudojimo galimybių studijos", - sako ūkininkas Povilas Gumbelevičius

P. Gumbelevičius iš viso dirba 88 ha žemės, be topinambų, dar augina grikius, rugius ir pupinius augalus. Visas dirbama žemė sertifikuojama kaip ekologinės gamybos plotai.

Plėtrą pakirto sumažėjusios išmokos

Pasak ūkininko, pasodinus topinambus geroje žemėje, galima tikėtis net 50 t/ha kasmetinio derliaus, o jo rekordas vienais metais buvo net 52 t/ha. Žemdirbys apgailestauja, kad pastaruoju metu susidomėjimas topinambais yra labai sumažėjęs, o nuosmukis prasidėjo nuo 2012-ųjų, kai bulvinės saulėgrąžos buvo išbrauktos iš ekologiškai auginamų daržovių sąrašo, tad ir išmokos už šiuos augalus gerokai sumažėjo.

P. Gumbelevičius nepraranda entuziazmo, kad pavyks reabilituoti topinambų auginimą ir intensyviai dirba kartu su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto bei Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkais, kad būtų kuo nuodugniau ištyrinėtos šių vertingų augalų savybės ir surastos galimybės panaudoti juos žmonių mitybai (kuriant patrauklius inovatyvius produktus - topinambų traškučius, miltus ir pan.) ir gyvulių pašarui.

Sodinimo laikas - pavasaris

Sodinami gumbai pavasarį. Dirva paruošiama panašiai, kaip ir bulvėms, supurenama maždaug 20 cm gyliu. Svarbu, kad nebūtų stambių grumstų, akmenų. Augintojas iš patirties gali pasakyti, kad labai svarbu sodinti į nepiktžolėtą, gerai išdirbtą dirvą, nes vėliau piktžoles naikinti sudėtinga. „Bet nelabai aš tų piktžolių bijau, jei jų šiek tiek ir yra, bulvinės saulėgrąžos labai sparčiai auga ir greitai jas užgožia. Derliaus priedas, gautas sunaikinus piktžoles, neatperka išlaidų, skirtų joms naikinti", - įsitikinęs ūkininkas. Vienintelė tinkama piktžolių naikinimo priemonė ekologiniuose plotuose - pasėlių akėjimas ir kaupimas.

Kadangi bulvinių saulėgrąžų vegetacija nusitęsia iki vėlyvo rudens, geriausia gumbus kasti anksti pavasarį, mat šie augalai visiškai nebijo žiemos šalčių. Povilas kasti derlių paprastai pradeda balandžio 1-ąją, kasa su bulvių kasimo kombainu. Bet galima kasti ir rudenį, ir gruodį, jei tik nesusidaro įšalas.

Sodinti tinka ir visas gegužės mėnuo. Vienam hektarui užsodinti reikia 2 tonų sodinamosios medžiagos. Bulvinės saulėgrąžos mėgsta lengvesnę žemę, bet auga ir molingame dirvožemyje, tik tokiu atveju sunkiau nukasti derlių. Stambiausi gumbai užauga net iki 800 g, vieno kero gumbų bendras svoris būna iki 3 kg.

Beje, Povilas Gumbelevičius yra pirmosios lietuviškos bulvinės saulėgrąžos veislės Sauliai, bendraautoris (veislė sukurta dirbant su LAMMC sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais).

Nostalgiški prisiminimai iš vaikystės

Kodėl ūkininkas pasirinko būtent bulvines saulėgrąžas? Povilas prisimena šiuos augalus nuo vaikystės - jie augdavo gimtųjų namų daržo pakraštyje. Vėliau, studijuodamas miškininkystę LŽŪU, paskaitose išgirdo, kad bulvinės saulėgrąžos - puikus pašaras žvėrims. Tuo netruko įsitikinti dirbdamas medžioklės baro viršininku Šilutės rajone. Jau tada Povilas augindavo nedidelius bulvinių saulėgrąžų plotus specialiai žvėrims šerti. Šernams ir elniams tai tikras gardumynas. Žiemą elniai juos išsikasa su ragais, o šernai atsigula ant žemės, savo kūnais atšildo įšalą, tada išrausia gardžius gumbus.

Po vienu keru paprastai būna apie keturiolika štai tokių gumbų

Topinambus auginti P. Gumbelevčius pradėjo nuo 2 ha - tokiam plotui jam pavyko surinkti sodinamosios medžiagos, supirkus tikriausiai visus Šilutės rajono daržuose išaugintus topinambus.

Vienoje vietoje topinambai gali augti 40 metų. Sodinti kasmet nereikia, bet kasti būtina - kitaip augalai pernelyg sutankėja ir nustoja augti. Nukasus topinambus, net ir nedidukai likę gumbų gabaliukai toliau auga.

Ne tik vertinga produkcija, bet ir puresnis dirvožemis

Ūkininkasatkreipė dėmesį, - ten, kur auga topinambai, dirvožemis darosi labai purus. Tad ekologiniame ūkyje juos verta auginti kaip dirvožemio gerinimo priemonę, tik labai reikėtų mokslininkų tyrimų, kaip topinambai pakeičia dirvos struktūrą, ar tikrai joje padaugėja humuso, kaip kinta dirvožemio biologinis aktyvumas.

Auginant bulvines saulėgrąžas, susidaro maždaug 20 cm storio purus humusingas dirvos sluoksnis

Bulvinių saulėgrąžų gumbai yra 14 proc. cukringumo - tokio pat, kaip cukrinių runkelių šakniavaisiai. Gumbuose sukaupiama 7,41-15,90 proc. sacharozės, 1,4-3,6 proc. askorbo rūgšties. Topinambai vertingi tuo, kad vietoj krakmolo kaupia kitą angliavandenį - inuliną, kuris naudingas diabetikams.

Topinambus labai mėgsta žvėrys, tad ūkininkas spėja, kad šie cukringi gumbai būtų geras pašaras arkliams ir kiaulėms. Yra žinių, kad bulvinių saulėgrąžų gumbai nuo seno buvo mūsų šalyje naudojami pašarams, ypač kiaulėms šerti ir naminiams paukščiams lesinti. Antžeminė bulvinių saulėgrąžų dalis - puikios sudėties žalioji trąša, kuri gerai supūva ir patręšia dirvą.

P. Gumbelevičius patikina, kad kiekvienam, kuris perka iš jo sodinamąją medžiagą, jis nuoširdžiai ir išsamiai papasakoja visą auginimo technologiją. Ūkininkas bendradarbiauja su keliais jaunais, entuziastingais augintojais iš Klaipėdos, Mažeikių rajonų, turi pasekėjų ir Latvijoje, tad tiki, kad bulvinės saulėgrąžos sulauks deramo dėmesio ir didesnės paramos.

MŪ inf.