Šiaulių r. Ūkininkas Irmantas Gaučius pabrėžia, kad augalininkystės ūkyje labai svarbi sėjomaina ir apgalvotas tręšimas. Jis savo laukuose sėja įvairias kultūras, bet sako, kad pasiteisinęs derinys –  žieminiai rapsai ir miežiai.

Augalininkystės ūkio šeimininkas tvirtina, kad žieminių rapsų derliui svarbu tinkamą pagrindą padaryti dar rudenį. Nuo to, kada rapsai pasėti, kaip sudygo, kiek patręšti, kaip apsaugoti nuo piktžolių, kenkėjų, kokie augalai suformuoti iki žiemojimo, didele dalimi priklauso būsimo derlingumo potencialas.

Pasak ūkininko, rapsams dar labai svarbu sėjomaina: negalima jų per dažnai sėti į tą patį lauką dėl ligų prevencijos. „Grįžtame su rapsais kas 4 metus. Be to, ne visi laukai jiems tinka. Rapsus dažniausiai sėjame po žieminių miežių, kituose plotuose – ir po vasarinių miežių, jeigu spėjame“, – pasakoja augintojas.

Žieminiais miežiais jis pirmiausia susidomėjo dėl to, jog jie – anksčiausiai subręstantys javai. Nukūlus jų derlių užtenka laiko paruošti laukus rapsams sėti: nuskutus dirvą sudaiginamos javų pabiros ir piktžolės, o po to įdirbus visuomet suspėjama palankiais agrotechniniais terminais pasėti žieminius rapsus.

Jis pastebi, kad po miežių, ypač žieminių, kūlimo, labai svarbu nuskusti dirvą ir sudaiginti pabiras. Pavyzdžiui, pernai buvo labai sausa ir grūdai tiesiog nedygo. Jie sudygo tik vėliau, kai palijo. Tuo laiku jau buvo pasėti ir rapsai.

Rudenį rapsų pasėliuose naudojant herbicidą sunaikinamos ir žieminių miežių pabiros. Tačiau jeigu jų atsiranda kitų javų, tarkime, kviečių, pasėlyje, tai nebėra kaip išnaikinti, javai užsiteršia kita jų rūšimi. Dėl šios priežasties, Irmanto nuomone, ne visi ūkiai mėgsta auginti žieminius miežius, kurie visais kitais atžvilgiais – verti dėmesio augalai. Anksti subręsta, dėl to mažiau nukenčia ir nuo sausrų, užaugina didesnį derlių negu vasariniai miežiai.

Pasak Irmanto, žieminius miežius auginti nesunku. Iššalimo problemų jo ūkyje nepasitaikė. Dažnesnė bėda – pasėlių iššutimas, jeigu jie rudenį yra per tankūs ir per vešlūs. Žieminius miežius ūkininkas sėja rugsėjo pradžioje. Jų, kaip ir žieminių kviečių ir kitų javų, pasėliuose jau ne pirmus metus naudoja rudeninius herbicidus. Ir šis sprendimas, pasak augintojo, pasiteisina.

Tręšia tik gerai apgalvodamas

Kalbėdamas apie pasėlių tręšimą, ūkininkas pabrėžia, kad viską apgalvoja. „Mes neteršiame Baltijos jūros. Tokie viešai sklindantys pasakymai labiausiai skaudina. Tikrai nepilame trąšų į upelius ar melioracijos griovius. Trąšos labai brangios, ypač pastaraisiais metais. Todėl esame priversti taupyti, tręšti netgi mažiau, negu reikėtų, kad sulauktume didesnio derlingumo. Pavyzdžiui, šiemet brangių trąšų normas teko mažinti“, – aiškina I. Gaučius.

Ūkininkas nuolat stengiasi gerinti dirvožemį. Štai šiemet įsigijo didelį kiekį paukščių mėšlo, kuriuo planuoja rudenį patręšti visus laukus. Be to, po javapjūtės ūkininkas suplanavęs atlikti agrocheminius dirvožemių tyrimus, kurie padės pakoreguoti trąšų normas.

Ūkyje auginami ir tarpiniai augalai, kurie rudenį neįterpiami į dirvą, paliekami iki pavasario, kad žemės paviršius visą laiką būtų uždengtas augalais ir taip mažėtų dirvos erozija, maisto medžiagų išsiplovimas.

Kadangi ūkio sėjomainoje auginami rapsai, tai į tarpinių augalų mišinius tos pačios bastutinių šeimos augalų ūkininkas nededa, kad nebūtų skatinamas didesnis rapsų ligų ir kenkėjų plitimas. Tarpinių augalų mišiniuose sėja avižas, vikius, facelijas, žirnius, grikius, saulėgrąžas.