Marijampolės r., liepos 26 d. Sasnavos seniūnijoje Surgučių kaime ekologinį ūkį puoselėjantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai pabrėžia, kad jų ūkininkavimo stilius - auginti tą, ką patys gali perdirbti ir realizuoti. Ūkininkai yra tikri, kad tokiame mažame ūkyje auginant tik žaliavą, bankroto ilgai laukti nereikėtų.

Varpiniai ir ankštiniai javai, daržovės, uogos, vaisiai - visa tai ekologiškai auginama Žemaičių ūkyje. Jų ūkininkavimas prasidėjo nuo juodųjų serbentų, kurių plotai vienu metu siekė net 17 ha. Dabar serbentybų sumažėję perpus, nes vis didenius plotus užima morkos ir moliūgai, rugiai ir spelta, putinai ir šaltalankiai, lazdynai ir aronijos, braškės ir avietės. Augina ūkininkai ir pomidorų, agurkų, kopūstų, burokėlių, ir sako - kad ir kiek turėtų produkcijos, viskas graibstyte išgraibstoma.

Iš išaugintų gėrybių Žemaičiai spaudžia sultis, kurios garsios visoje Marijampolėje. Anksti ryte išspaustas sultis ūkininkai kasdien patys išvežioja po įvairias miesto įstaigas. Pelnyti žmonių pasitikėjimą ir gauti nuolatinių užsakymų iš pradžių nebuvo lengva, nes teko įveikti nepasitikėjimo sieną.

„Būdavo, sukaupusi drąsą užeinu, tarkime, į notarų biurą ir sakau: „Esu ūkininkė, noriu jums pasiūlyti sertifikuotų ekologiškų morkų sulčių". Įsivaizduoju, kaip iš šalies tai atrodydavo - ateina kažkokia moteriškė ir siūlo nepasterizuotą produktą, nežinia į ką įpiltą. Bet žmonės manimi patikėjo!" - iki šiol ištikimiems klientams dėkinga Vilija.

Sultis Žemaičiai spaudžia iš visko, kas užauga jų ūkyje, daro įvairius jų mišinius. „Pastebėjau, kad ekologiška produkcija turi būti net ne maistas, o vaistas, nes jos tiesiog yra per mažai", - paaiškina ūkininkė. Todėl savo klientams Vilija visada paaiškina gydomąjį sulčių poveikį, pataria, kokiu metu jas gerti, kad nauda organizmui būtų maksimali.

Pradžia buvo nuo morkų sulčių, paskui pridėjo obuolių, dar vėliau - moliūgų, burokėlių, aronijų, o pačios naujausios - iš šaltalankių ir putinų. Putinus, kurių auginami ir kultūriniai, ir laukiniai, klientai itin vertina, o jų sultys paprastai su niekuo nemaišomos. Jos tokios koncentruotos ir vitaminingos, kad mažiems vaikams išgydo stomatitus, numalšina gerklės skausmą, o tiems, kurių organizmas nepripatintas prie antibiotikų, vien putinų sulčių užtenka sunaikinti bakterijoms ir virusams. Kartoką putinų skonį sušvelnina šaukštelis medaus ar cukraus - pasigardina kiekvienas pagal savo skonį.

Moliūgų sultys puikiai išvalo organizmą, šaltalankių veikia kaip tikra vitaminų bomba, o iš likusių šaltalankių sėklyčių dar gaminamas aliejus. Tiesa, šaltalankių derliaus dorojimas - sudėtingas procesas. „Šaltalankius skiname naikinimo būdu. Genime šakas, dedame į šaldiklį, tada sušalusias uogas nukratome. Tai vienintelis būdas prisiskinti šaltalankių uogų, ir tai rankos būna pilnos spyglių", - paaiškina Algirdas.

Netikėtai vienomis populiariausių tapo pomidorų sultys, kurias Vilija gamina pagal ypatingą receptą. Vasarą išspaudžia tirštas pomidorų sultis, prideda įvairių prieskoninių žolių ir užkonservuoja, o paskui žiemą spaudžia salierų ir petražolių šaknų sulčių, maišo jas su pomidorų tyre ir tokias tirštas tiekia klientams.

„Vieną dieną per savaitę pomidorų sulčių galima užsisakyti, nors jų išgertų kibirais, - juokiasi Algirdas. - Neturime tiek žaliavos, koks jų poreikis yra. Juk ekologiškai pomidorus užauginti sudėtinga. Mūsų šiltnamis pasukomis ir išrūgomis iš tolo smirdi kaip kokia pieninė. Akivaizdu, kad ekologiškų pomidorų galėtume realizuoti tikrai milžiniškus kiekius".

Jau keleri metai Žemaičiai kepa ir ekologišką duoną, kurią parduoda ūkininkų turgelyje. Rugių duonai užsiaugina patys, o raugo pačiam pirmajam maišymui rado sename duonkubyje. Rudenį, kai nukasa svogūnų derlių, kepa originalią svogūninę duoną - kas jos paragauja, skonio nepamiršta ilgai.

Šiemet varpas brandina pirmą kartą pasėtas spelta kviečių laukas. Vilija planuoja iš spelta miltų kepti dietinius trapučius. Tik nežino kol kas, kaip reikės nulukštinti grūdus. „Galvojame, kad reikia iš Vokietijos parsivežti nulukštinimo aparatą, o ne parduoti vokiečiams speltą. Juk tai būtų nepamainomas produktas alergiškiems ar diabetu srgantiems žmonėms", - svarsto Vilija.

Turguje ūkininkai parduoda ir įvairas daržovių mišraines, mielinius ir moliūginius pyragus, Šešupėje pagautas ir išrūkytas žuvis. „Parduoti sekasi todėl, kad žmonės mumis pasitiki. Dažnas klientas taip ir sako - aš perku tik dėl to, kad tai iš jūsų", - sako Vilija ir Algirdas. Matydami, koks yra kokybiško maisto produktų poreikis, ūkininkai turi idėjų dar labiau plėsti asortimentą - pavyzdžiui, auginti broilerius, taip pat pulką dedeklių vištų, iš kurių kiaušinių gamintų ekologišką majonezą.

Ūkininkauti pradėję lyg tarp kitko, turėdami truputį tėvų žemės, dabar Algirdas ir Vilija taip įsisuko į ūkio darbus, kad kitokioje aplinkoje savęs nė neįsivaizduoja. „Džiaugiamės, kad sugalvojome dirbti būtent taip. Milijonų, žinoma, iš tokio darbo nesusikrausi, bet ūkyje susitvarkome savo šeimos jėgomis, nereikia labai didelių produkcijos kiekių, o nuolat bendraujant su vartotojais labai aiškūs tampa jų norai ir pageidavimai, tad galima tiksliai susiplanuoti, kiek ko auginti", - sako ūkininkai.

MŪ inf.