Vilnius. Lietuvoje prekiauti ar naudoti savo reikmėms galima tik mūsų šalyje registruotus augalų apsaugos produktus. O ar galima įsivežti augalų apsaugos produktų iš kitų ES valstybių?

Augalų apsaugos produktų (AAP) registraciją ir priežiūrą vykdančios Valstybinė augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Sergejus Fedotovas paaiškina, kad augalų apsaugos produktus iš kitų ES valstybių įsivežti galima tik tuomet, jei šie produktai toje šalyje, iš kurios ketinama įsivežti, yra tapatūs Lietuvoje registruotiems. Tai reiškia, kad jų sudėtis bei produkto ir veikliųjų medžiagų gamybos vietos turi būti tos pačios.

„Produkto pavadinimas gali skirtis, tačiau sudėtis, produkto ir jo veikliųjų medžiagų gamybos vietos turi būti tokios pačios. Priešingu atveju įvežti AAP į Lietuvą negalima. Tokie pat reikalavimai galioja visose ES šalyse“, – sako S. Fedotovas.

Vienas svarbiausių reikalavimų yra tas, jog, norint į Lietuvą iš kitų šalių įvežti AAP, būtina turėti leidimą. Toks leidimas privalomas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims ketinantiems arba prekiauti šiais produktais, arba juos naudoti savo reikmėms.

Leidimus prekiauti ir leidimus naudoti asmeninėms reikmėms išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba gavusi suinteresuoto asmens prašymą. Taip pat būtina sumokėti rinkliavos mokestį. Už leidimą prekiauti iš kitų šalių atvežtais AAP reikia mokėti 521 eurą, o už leidimą įvežtus AAP naudoti savo reikmėms reikia sumokėti 28 eurus.

Neretai mūsų žemdirbiams kyla klausimas – argi nuvažiavus į Lenkiją ir norint įsigyti AAP savo laukams apdoroti, irgi privaloma turėti leidimą?

Atsakymas – taip. Ūkininkas, norėdamas įsivežti ir naudoti kitoje valstybėje, pvz., Lenkijoje, registruotą AAP, turi gauti leidimą iš VAT. Leidimas išduodamas tik tokiu atveju, kai nustatoma, kad produktas, kuris yra registruotas kitoje valstybėje narėje, yra tapatus Lietuvos Respublikoje registruotam AAP (kaip jau minėta anksčiau, tai reiškia, kad produktą pagamino tas pats gamintojas ir produkto sudėtis yra tokia pati, kaip Lietuvoje registruoto AAP).

Augalininkystės tarnybai reikia pateikti prašymą ir taisyklėse nurodytus dokumentus bei sumokėti valstybės rinkliavą. Augalininkystės tarnyba, gavusi prašymą, atsakingai Lenkijos institucijai nusiųs užklausą dėl produkto identiškumo (t. y. sudėties, produkto ir jo veikliųjų medžiagų gamybos vietų, pakuočių). Sulaukus atsakymo ir jei produktas tapatus Lietuvoje registruotam AAP, išduodamas Leidimas prekiauti augalų apsaugos produktais arba Leidimas naudoti asmeninėms reikmėms augalų apsaugos produktus.

Visos reikalingos procedūros užima laiko. Europos Komisijos reglamentas 1107/2009 numato, kad leidimas turi būti išduotas per 45 dienas nuo visų reikalingų dokumentų, tarp jų – ir atsakymo iš valstybės narės, iš kurios norima įsivežti AAP, gavimo. Žinoma, leidimo išdavimas tiek neužtrunka, jei laiku gaunamas atsakymas iš valstybės narės, iš kurios ketinama įsivežti AAP.

Prekybos vietoje įsitikinti, kad norimas įsigyti produktas yra tapatus Lietuvos Respublikoje registruotam AAP, neįmanoma. Pirmiausia turi būti gautas leidimas prekiauti tapačiais AAP.

Augalininkystės tarnyba, gavusi atsakymą iš valstybės narės apie toje šalyje registruoto AAP identiškumą, palygina su Lietuvos Respublikoje registruoto augalų apsaugos produkto identiškumu, ir jei abu produktai yra tapatūs, išduoda leidimą prekiauti tapačiu AAP arba naudoti jį savo reikmėms. Pats ūkininkas tokios informacijos negali gauti.

Pažeidėjams numatytos baudos. Naudojant Lietuvos Respublikoje neregistruotą AAP arba APP, kuriam nėra išduotas leidimas, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą taikomos štai tokios baudos: 1-ą kartą – 60–120 Eur, pakartotinai – 140–300 Eur.

Norintiems daugiau sužinoti apie iš užsienio atvežamų produktų tvarką, siūloma pasikonsultuoti su AAP registravimo skyriaus specialistais. Čia galima rasti daugiau informacijos.

VAT ir MŪ inf.