Mažeikių r. Auginti svarainius buvo populiaru prieš kelis dešimtmečius, tačiau dėl sunkumų perdirbant vaisius dauguma augintojų jų atsisakė. Ūkininkai Kristina ir Bronislovas Urbonai, sėkmingai išsprendę šį klausimą, ruošiasi svarainių sodą plėsti.

Netoli Renavo Dvaro ūkininkaujantys K. ir B. Urbonai prieš 4 metus įkūrė svarainių ūkį, sodinukais dabar apsodintas jau 3 ha plotas.

Ūkininkai pasirinko auginti japoninius svarainius dėl itin vertingų vaisių, dar vadinamų lietuviškomis citrinomis. Be to, šie augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams, žiemą pakenčia iki -30 °C šaltį, nesudėtinga jų priežiūra.

Svarainių sodą Urbonai įkūrė senelių žemėje ir ruošiasi atnaujinti senąją sodybą.

Ateityje jie ketina svarainyną plėsti ir auginti dar kitus sodo augalus, kurių vaisiai tarpusavyje dera su svarainiais, ir taip paįvairinti kuriamus produktus.

Nors svarainių auginimas šeimai yra tik hobis po pagrindinių darbų, tačiau į sodą važiuoja su džiaugsmu. Be to, Kristina nuo vaikystės išsaugojo ir meilę žirgams, pastaruoju metu laiko keletą sportinių žirgų ir kasdien jais rūpinasi.

Kristina ir Bronislovas Urbonai džiaugiasi gausiai derančiais svarainiais

Sodas nustebino ankstyvu derliumi

Pavasarį svarainiai pradžiugina oranžiniais žiedais, vasarą – augančiais vaisiais, o rudeniop akį traukia jų ryškiai geltoni, kvapnūs obuolėliai.

Dviem savaitėmis anksčiau nei pernai, rugpjūčio viduryje, Urbonų sode sunoko ankstyvosios svarainių veislės: Darius ir Rasa, kurių vaisiai ryškiai geltoni, stambūs (80–100 g), tačiau jų odelė jautri įbrėžimams, todėl reikia skinti ir vežti į sandėlį atsargiai.

Panašiu laiku vienus iš didžiausių vaisių (150–180 g) užaugino veislė Orange Beauty, jų obuolėliai geltoni su rausvu atspalviu.

Dviem savaitėmis vėliau sunoksta derlingiausia veislė Rondo, kurios vaisiai mažiausi, apie 50 g, tačiau sukaupiantys daugiausiai vitamino C ir pektino nei kitos veislės. Be to, jų odelė tvirčiausia, todėl tinka transportuoti.

Svarainių veislės Darius, Rasa ir Rondo sukurtos bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos ir Švedijos selekcininkams, pastaruoju metu itin paklausios visoje Europoje, ypač Skandinavijoje.

Japoniniai svarainiai (Chaenomeles japonica) auga kaip nedideli tankūs krūmai, palankiomis sąlygoms pasiekia 0,6–1,5 m aukštį. Krūmai labiausiai šakojosi arti žemės paviršiaus. Pasak K. Urbonės, viena iš svarbiausių auginamų svarainių savybių, kad krūmai neturi dyglių, todėl nesudėtinga skinti vaisius, jie lengvai atsiskiria nuo šakelės.

Vienas krūmas, priklausomai nuo amžiaus, išaugina 3–5 kg derliaus. Vaisiai noksta ne vienu laiku, todėl tenka skinti per kelis kartus.

Didžiausius vaisius (150–180 g) užaugina veislė Orange Beauty

Priežiūra nesudėtinga

„Svarainių krūmelius sodinome ir anksti pavasarį, kol dar neišsiskleidę pumpurai, ir rudenį, nukritus lapams. Eilėje kas 50 cm, o tarp eilių palikome 3 m tarpą, kad galėtumėme traktoriuku vasarą pjauti žolę ir rudenį išvežti derlių”, – sako K. Urbonė.

Augalams tinkamiausia saulėta vieta ir vidutinio derlingumo puri, laidi, lengvo priemolio, silpnai rūgščios reakcijos (pH 5,5–6) dirva, nes auginant kalkingoje žemėje pasireiškia chlorozė.

Ūkininkai prieš svarainių sodinimą visame plote įrengė drenažą, kad krūmai neužmirktų, nes jie nemėgsta šlapių dirvų.

Prieš sodinimą žemę paruošė kaip serbentams, sodinukų eilėje ant dirvoje patiesė plėvelę, kad ateityje būtų lengviau augalus apsaugoti nuo piktžolių.

Pasak K. Urbonės, geriau sodinti antramečius svarainių sodinukus nei pirmamečius, nes vyresni, geriau išsivystę augalai pradeda derėti jau antrais metais. Jie sodinami tokiu pat gyliu, kokiu augo daigyne.

Prieš sodinimą verta 3–4 cm pakirpti sodinukų šaknis, kad geriau prigytų ir formuotųsi gausesnis šaknynas. Pasodinus trečdaliu patrumpinama antžeminė dalis, kad krūmai geriau šakotųsi ir išaugintų daugiau vaisinių šakelių. Būtina palaistyti.

Urbonų svarainių plantacija

Kadangi iš pradžių ūkininkai neturėjo reikalingo sodinukų kiekio visam plotui, tai patys jų pasidaugino daigyne, kur įrengta lašelinė laistymo sistema.

Palyginti su kitais sode auginamais augalais, svarainiai visiškai nereiklūs. „Anksti pavasarį išgenime augalus (kad išaugintų didesnius vaisius), paskui patręšiame organinėmis trąšomis, granuliuotu paukščių mėšlu, o vasarą tik ilgai užsitęsusių sausrų metų palaistome”, – pasakoja K. Urbonė.

Svarainių šaknys tvirtos, prasiskverbia giliai į dirvą, todėl augalai atsparūs sausroms.

Ankstyvą pavasarį pašalinamos negyvybingos, nulūžusios ir vyresnės šakelės, paliekant 10–15 skirtingo augumo šakelių, kad krūmus geriau apšviestų saulė ir praeitų oras (vėdintųsi). Vertingiausios – pasvirusios jų derančios šakos, esančios 15–40 cm nuo žemės paviršiaus.

Vaisiams supjaustyti naudojama speciali įranga

Urbonaituri įsirengę vaisių perdirbimo cechą, kurį ateityje ruošiasi išplėsti. Kasmet svarainių derlius po truputį didėja, atsiranda daugiau užsakymų šviežiems vaisiams ir iš jų gaminamiems produktams: svarainių sirupui, uogienėms, džiovintiems vaisiams, sultims, obuolėliams su medumi.

„Surinkęs daugybę informacijos apie svarainių perdirbimo technologiją, suprojektavau ir pagaminau įrangą iš specialaus metalo. Taip pavyko sėkmingai įveikti šių vaisių kietą struktūrą ir tapo lengviau juos perdirbti. Pirmiausia iš obuolėlių pašaliname sėklas, paskui supjaustome  skiltelėmis mechanizuotai, o ne rankomis”, – pasakoja B. Urbonas.

Svarainiai sandėliuojami patalpoje, kurioje palaikoma +0–4 °C temperatūra, 80 proc. drėgmė ir visiška tamsa.

Ūkininkai iš svarainių pagamintus produktus parduoda pagal individualius užsakymus, vykdo didmeninę prekybą, ruošiasi atidaryti elektroninę parduotuvę. Sezonas trunka nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio didžiųjų švenčių.

Japoninių svarainių vaisiai pasižymi turtinga biochemine sudėtimi, turi daug vitamino C, taip pat A, PP ir B grupės vitaminų, pektinų, įvairių mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio ir mikroelementų – vario, geležies, turtingi aromatiniais junginiais ir antioksidantais. Iš jų didžiausiu vitamino C ir pektino kiekiu, kaip minėjo augintoja, išsiskiria veislė Rondo. Svarainių vaisiai turi ir gydomųjų savybių.