Kaunas. Vis aukščiau kasdien kylanti saulė džiovina dirvas, į laukus netrukus išriedės technika ir prasidės didysis pavasario darbymetis. Artėjant sėjai žemdirbius pasiekė žinia, kad už sertifikuota sėkla užsėtus javų pasėlius numatyta susietoji parama. Ar tai paskatins žemdirbius aktyviau pirkti sertifikuotą sėklą?

Parama bus teikiama už ne mažesnį kaip 0,5 ha sertifikuota sėkla apsėtą javų plotą. Pareiškėjas, siekiantis gauti susietąją paramą, privalės išsėti ne mažesnį sėklos kiekį negu numatyta taisyklėse: avižų - 180 kg/ha, grikių - 80 kg/ha, vasarinių kviečių - 170 kg/ha, vasarinių kvietrugių - 170 kg/ha, vasarinių miežių - 150 kg/ha, žieminių kviečių - 160 kg/ha, žieminių kvietrugių - 160 kg/ha, žieminių rugių - 150 kg/ha, hibridinių rugių - 75 kg/ha, žieminių miežių - 150 kg/ha.

Finansinis vokas, skirtas plotams, apsėtiems sertifikuota javų sėkla, siekia 3 063 tūkst. eurų, o skaičiuojant pagal 2016 m. faktą vienam hektarui tenkanti išmoka yra 16 eurų. Ne tokia jau ir didelė suma, ypač žinant, kiek iečių buvo sulaužyta dėl jos kovojant. Ar tai paskatins sertifikuotos sėklos pirkimą? Ar nepritrūks jos visiems norintiems?

Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos narys, kompanijos „Baltic Agro" sėklų produktų grupės vadovas Henrikas Selezenevas mano, kad ši parama duotų 100 proc. efektą, jei paramos suma būtų bent jau 25 Eur/ha. Tokiu atveju ūkininkai turėtų motyvaciją pirkti sertifikuotą sėklą ir būtent tokia stengtųsi apsėti visus plotus.

„Bet kokiu atveju ir dabartinė paramos suma, nors ir tiksliai neapibrėžta, turės ir turi įtakos ūkininkų sprendimams naudoti sertifikuotą sėklą. Sunku pasakyti, kiek procentine išraiška padidės naudojimas, bet bandyčiau spėti, kad jis pakils iki 20 procentų", - sako Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos narys, kompanijos „Baltic Agro" sėklų produktų grupės vadovas Henrikas Selezenevas

Kokie pagrindiniai motyvai rinktis sertifikuotą sėklą?

Pasak H. Selezenevo, jei būtų galima pajuokauti ir palyginti Lietuvos ir Danijos sėklų rinkos skirtumus, tai greičiausiai mūsų ūkininkai ieško motyvų kaip nepirkti sertifikuotos sėklos.

Be abejo pagrindinė motyvacija turėtų būti ekonominė nauda. Kita motyvacija - tai sklandesnis darbų organizavimas. „Sėklų prekybos įmonės ganėtinai lanksčios, bet tuo pačiu atsakingos ūkininkų atžvilgiu. Įmonės, turėdamos ūkininkų užsakymus, prisiima įsipareigojimus patiekti sėklas, bet tuo pačiu jei ūkininkas pakeičia sprendimą, įmonės tokį sprendimą priima geranoriškai.

Trečia motyvacija - tai gaunama informacija apie sėklos kokybę, kurios pagrindu galima tiksliai suformuoti optimalų pasėlio tankumą.

„Egzistuoja dar viena motyvaciją, kuria žemdirbiai nepasinaudoja. Čia vėl gi galima palyginti Lietuvos ir Danijos ūkininkus. Kai Danijoje pasirodo kokia nors nauja derlingesnė veislė, visi ūkininkai stengiasi įsigyti būtent jos sėklų. Ir tai visiškai logiška - auginant naują veislę su tomis pačiomis sąnaudomis galima gauti didesnį derlių. Lietuvoje šis modelis veikia ne taip greitai, kaip galėtų. Iš esmės būsimas derliaus priedas tai turėtų tapti pagrindine motyvacija perkant sėklas", - sako H. Selezenevas.

„Renkantis sertifikuotas sėklas taupomas darbuotojų ir paties ūkio vadovo laikas. Dažnai augintojai neįvertina ir kitų išlaidų susijusių su sėklų gamyba ūkyje: taravimas, įrengimų kaina ir nusidėvėjimas. Be to, rinkdamasis sertifikuotas sėklas, augintojas iškart sumoka ir selekcinį mokestį, kurio nebereikia mokėti deklaravus sertifikuotų sėklų pasėlius", - sako Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos narys, bedrovės „Agrokoncernas" Sėklų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad skaičiuojantis ūkininkas perka tik sertifikuotą sėklą. Kaip rodo jo patirtis, sėjant tokią sėklą galima džiaugtis iki 2 t/ha didesniu derliumi.

„Manau, kad sertifikuota sėkla yra naudinga ne tik dėl didesnio derliaus, bet ir dėl žmonių sveikatos. Sakysite, kuo tai susiję? Ogi prisiminkime, kaip sėklos beicuojamos savarankiškai. Negalvoju, kad šimtu procentu visi tą procesą atlieka saugiai. Tad vien jau galvodami apie žmonių sveikatą ir gamtos saugą turime pirkti sertifikuotas sėklas. Aš savo ūkyje tokias naudoju beveik šimtu procentų. Jei pažiūrėsime plačiau, tai pamatysime, kad, pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkai sertifikuotų sėklų sėja apie 80 proc., o Lietuvos - geriausiu atveju iki 30 procentų. Tad neturime ko ginčytis ir apie derlius bei kitą ekonominę naudą, kai sėklai gailime lėšų.16 eurų/ha parama labai nedidelė, bet ir tai gerai. Tikimės, galbūt ateityje pavyks išsiderėti ir didesnę", - viliasi LŪS pirmininkas.

Paklausiausia - žirnių, pupų ir avižų sėkla

Tiek pernai, tiek ir šiemet prekyba sėklomis nerodo naujų tendencijų ar netikėtumų, situacija yra ganėtinai prognozuojama. Pavasarinių sėklų prekyba nemažai priklauso nuo to, kaip peržiemojo žieminių augalų pasėliai. Tik esant didesniems iššalimams atsiranda staigus ir neprognozuojamas sėklos poreikio pliūpsnis. Štai tarime 2016-aisiais žiemkenčiai iššalo tik pietinėje dalyje ir ganėtinai ribotoje dalyje, bet kaip ir buvo tikėtasi, tai visiškai nekeitė praeito pavasario sėklų poreikio.

2017 metais, galima tikėtis kai kokių praradimų; greičiausiai tai bus vėlyvos sėjos rapsai - tikėtina, kad neišgyvens iki 20 proc. visų rapsų pasėlių. Javai, nors ir atrodo ne itin žali, bet jie gyvi ir turėtų sėkmingai atželti.

Šiais, kaip ir praeitais, metais paklausiausios sėklos pavasarinei sėjai išlieka žirniai, pupos ir avižos. Kodėl nuolat trūksta būtent šių augalų sėklos? Tai nulemta šių žemės ūkio augalų sėklų auginimo ypatybių ir auginimo rizikų. Šių sėklų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Tų pačių sėklų trūkumą įvardija ir bedrovės „Agrokoncernas" Sėklų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius. „Šiuo metu paklausiausios žirnių ir pupų sėklos. Pernai dėl lietingų orų, žirnių sėklomis augintojai negalėjo pasirūpinti patys. Didelė dalis derliaus sudygo jau laukuose, apsunko derliaus nuėmimo darbai. Bendrovė „Agrokoncernas" šių augalų rūšių sėklų pasiūlyti dar gali", -patikina A. Radzevičius.

Pernai vasarinių augalų sėklų prekyba suintensyvėjo jau gruodžio pradžioje, kuomet žirnių ir pupų supirkimo kaina pasiekė iki tol neregėtas aukštumas. Tačiau stipriai krito augintojų susidomėjimas vasariniais miežiais. Šiais metais tendencijos išlieka panašios. Ar vasarinių javų sėklų prekyba suintensyvės, lems tolimesnė žieminių pasėlių būklė.

Pasak A. Radzevičiaus, kur kas sudėtingesnė ko gero bus žieminių javų sėklų prekyba. Praėjusių metų derliaus nuėmimas apsunkino ne tik įprastų grūdų augintojų, tačiau ir sėklinių pasėlių savininkų javapjūtę. Didelė dalis pernykščio derliaus buvo brokuojama, nebeliko pereinamųjų sėklų fondų. „Kitaip tariant, žieminių javų sėklų sandėliai tušti ir didžioji dalis sėklų ateinančiam rudeniui bus ruošiama iš 2017 - ųjų metų derliaus. Visų sėklų fabrikai turi gamybos našumo limitus ir jie negali būti peržengti. Tad mūsų visų laukia tikrai įdomus laikas ateinantį rudenį", - pastebi A. Radzevičius.

MŪ inf.