Akademija (Kauno r.). Kai serga augalai, tai labai greitai galima pamatyti plika akimi, o kaip diagnozuoti dirvožemio negalavimus? Daug metų žemdirbys pagrindiniu savo darbo objektu laikė augalus, o ne žemę, ir dabar išryškėjo tokio požiūrio pasekmės - dirvos skursta ir degraduoja.

„Netiesa, kad dirvožemis tyli: jame knibžda milijardai mikroorganizmų, kurie geriau už mus žino, kada bus žiema ir kada ateis pavasaris, nes formavosi milijonus metų. Aš dažnai palinkstu prie žemės ir bandau išgirsti, ką ji man kalba", - sakė Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys praėjusią savaitę Aleksandro Stulginskio universitete organizuotoje konferencijoje „Dirvožemis ir aplinka - 2015".

Ekologiškai ūkininkaujantis V. Genys nuo 2000 m. savo laukuose visiškai nenaudoja plūgo. Apie nearimines technologijas jis sako sužinojęs 1996-aisiais, kai pirmą kartą nuvažiavo į Švediją ir pabuvojo ekologiniame ūkyje, jau 30 metų taikančiame neariamąsias žemės dirbimo technologijas.

„Dirbu nenašias žemes, vyrauja priesmėliai ant lengvo priemolio, reljefas kalvotas. Visada laikausi sėjomainos reikalavimų. Kas 2-3 metai darau dirvožemio tyrimus, man tai savaime suprantamas dalykas. Bet pastebėjau, kad neretai mano kolegas klausimas apie dirvožemio tyrimus paveikia tarsi apiplikimas karštu vandeniu", - sako žemdirbys, agronomijos studijas ASU baigęs prieš 33 metus.

„8-10 metų reikia po chemizuoto ūkio, kad dirvožemis pradėtų kalbėti. Yra tokių sklypų, kur net varnos skrisdamos posūkį daro... Jei dar dešimt metų tik kalbėsime apie dirvožemio įstatymą ir nieko nedarysime, tai nežinia kas bus", - realybės nedangsto V. Genys

V. Genys sako, kad jo laukuose kasmet mažėja ligų ir kenkėjų. Tarkime, rapsų jis nepurškia insekticidais, tačiau rapsinių žiedinukų būna tik vienas kitas, o kaimyniniame chemizuoto ūkio lauke šių kenkėjų knibždėte knibžda, nors purškiama ne kartą.

Ūkininkas pripažįsta, kad žemdirbiams sunku atsirinkti, kas yra gera ir teisinga, nes trūksta tikslios informacijos, profesionalių konsultacijų. Jo teigimu, dabar viskas koncentruota į pinigus, visi trokšta kuo lengviau jų pasiimti, o kas jau bus po mūsų - nesirūpiname. „Daromės buratinų šalis - sodiname pinigus ir laukiame kas užaugs", - ironizavo V. Genys.

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis – vienas iš darbo grupės dirvožemio apsaugos įstatymui parengti narių. Numatyto darbo grupei atlikti nepavyko dėl vangumo - paskutinis posėdis įvyko vasarą

Lietuvoje iki šiol nėra dirvožemio teisinę apsaugą garantuojančio įstatymo. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro profesorius Gediminas Staugaitis apžvelgė, kaip dirvožemio apsaugos įstatymai veikia Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse, tačiau Lietuvoje dirvožemio teisinė apsauga yra visiškai nesutvarkyta. Nors dar 1997 m. buvo pradėtas rengti dirvožemio apsaugos įstatymas, jo nėra. „Tarp daugybės dokumentų dirvožemis yra tiesiog dingęs", - konstatavo G. Staugaitis.

„Padėtis nepasikeis, kol šalies valdyme dalyvaus ne specialistai, o patogūs žmonės", - tiesiai šviesiai kalbėjo Lietuvos dirvožemininkų draugijos valdybos pirmininkas Jonas Volungevičius

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslininkas Aleksandras Velykis apžvelgė ūkininkavimo sunkiose molingose dirvose ypatumus. Pagrindinė tokių dirvų problema - suslėgimas. Tai lemia vis didėjanti traktorių masė ir pernelyg drėgnų laukų dirbimas, ypač vėlų rudenį nuimant derlių (labiausiai dirvos suslegiamos nuimant cukrinius runkelius ir kukurūzus). Nepatvari dirvožemio struktūra būna ir ankstyvą pavasarį, tad tuo metu taip pat lengva jį sugadinti.

Joniškėlio bandymų stoties mokslininkas Aleksandras Velykis priminė, kad yra ir biologinis dirvožemio purenimas - kai auginami giliašakniai augalai

Žalingas armens suslėgimo poveikis išlieka 5 metus, o poarmenio - net 11 metų. Tačiau labiausiai problema pasireiškia per pirmuosius dvejus metus. Sutankėjus armeniui, augalų šaknys linkusios susitelkti vertikaliuose plyšiuose, todėl suprastėja augalų mityba. Kai dirvos sutankėjimo laipsnis labai didelis, derlius gali sumažėti net 50-60 procentų. „Apskritai Europoje einant iš Pietų į Šiaurę, dirvų polinkis į suslėgimą didėja", - reziumavo A. Velykis.

Naujos galimybės ūkių šeimininkams dar daugiau žinoti apie savo dirbamų laukų būklę atsiveria taikant distancines aerotechnologijas. Tai žemės fotografavimas iš skraidančių objektų - sukasparnių ir kietasparnių. „30 ha laukui pakanka 15 minučių skrydžio ir visa medžiaga jau rankose. Kuo daugiau fotografijų padaroma, tuo tikslesnis gaunamas lauko vaizdas", - sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Ričardas Skorupskas, laukų tyrimo darbus atliekantis nuo 2014 m. lapkričio.

Ričardas Skorupskas dirba su žemės paviršiaus fotofiksavimo priemonėmis ir tiki, kad ši paslauga bus populiari ir naudinga tarp žemdirbių

Vienas pirmųjų darbų buvo žvėrių padarytos žalos nustatymas Biržų r. Tabokinės kaime augančiuose kukurūzuose. „Žvėrių pažeidimus konstatuoti nesudėtinga, nes iš viršaus aiškiai matosi kiekvienas kukurūzo stiebas. Beje, nustatytos žalos dydžio skirtumai tarp mūsų sudarytų žemėlapių ir žalos vertinimo komisijos sudarytųjų - beveik per pusę žemdirbio naudai", - prisiminė R. Skorupskas.

Aerotechnologijomis ištyrus Pakalniškių apylinkes (Elektrėnų sav.), nustatyta, jog eroduotų plotų dvigubai daugiau, negu manyta vertinant laukus stovint ant žemės. Tikslinti erozijos laipsnį (90-95 proc. tikslumu), identifikuoti nefunkcionuojančias melioracijos sistemos dalis, taip pat apskaičiuoti pasėlių išmirkimo padarytą žalą - visa tai ir dar daugiau naudingų paslaugų pasirengę atlikti aerotechnologijų specialistai.

2015-ieji metai paskelbti Tarptautiniais dirvožemio metais, tad dėmesio dirvožemiui tikimasi daugiau. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Motuzas emocingai papasakojo apie Lietuvos dirvotyros pradininko profesoriaus Viktoro Ruokio gyvenimą ir mokslinį palikimą. Šis garsus mokslininkas 1930 m. paskelbė pirmąją Lietuvoje dirvožemių klasifikaciją. Beje, būtent prof. V. Ruokis sukūrė ir patį terminą - dirvožemis

MŪ inf.