Jonava. Kerry Hill veislės avys jau antrus metus iš eilės pripažintos gražiausiomis tradicinėje parodoje „Avis aprengs ir pamaitins“. Nenuostabu, kad jos iškart užbūrė ir vienintelius Lietuvoje šių avių augintojus.

Jonavos r. ūkininkaujantys Genutė Petrulevičiūtė ir Robertas Galeckas dairėsi kelių gražių avių vienai pievai nuganyti, kad nereikėtų šienauti, o vėliau ūkyje atvestą prieauglį būtų galima parduoti.

Kai Genutė internete pamatė vaizdo įrašą su Kerry Hill veislės avimis, suprato, kad nori tik jų: juodomis nosimis, akimis ir ausimis, juodai baltomis kojomis.

„Šių avių išvaizda taip sužavėjo, kad ėmiau ieškoti, kas jas augina ir kur galėčiau įsigyti. Lietuvoje neradau. Ėmiau ieškoti pagal kilmės šalį, iš ten nukreipė į Nyderlandus, į Kerry Hill augintojų asociaciją. Toliau sekė ilgi susirašinėjimai, derinimai, informacijos paieška, laukimas ir pasiruošimas“, – pasakoja G. Petrulevičiūtė.

Genutei ir Robertui reikėjo 4–5 avyčių, o dar 20 paprašė pažįstamas avių augintojas. Bet jis persigalvojo, o ką nors keisti buvo vėlu, tad visa banda atsidūrė Užusalių seniūnijoje.

„Nutarėme su Robertu leistis į šią avantiūrą“, – šypteli Genutė. Taip jų ūkyje, kuriame jau auginti dekoratyviniai paukščiai ir Romanovo veislės avys, 2021-ųjų pavasarį atsidūrė 24 avys ir du reproduktoriai su kilmės pažymėjimais.

Tiek pernai, tiek šiemet avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins“ sulaukę daugiau dėmesio, nei tikėjosi, augintojai mano, kad jų intuicija pasirinkti šios retos veislės avis pasiteisino. Ar pavyks jiems išvystyti idėją iki rimto veislinio ūkio, parodys ateitis.

Genutės ir Roberto šeimos ūkyje jau laigo pirmasis Kerry hill avių prieauglis. Kerryhill.lt nuotr.

Pirmasis prieauglis jau laigo po pievą

Veislės aprašyme teigiama, kad iš Kerio miestelio Anglijos–Velso pasienyje kilusios Kerry Hill ėriavedės gana dažnai atsiveda dvynukus, vidurkis – 1,75 ėriuko. Jos pieningos, ėriukai gerai auga. Tai ištvermingi, stiprūs gyvūnai, lengvai prisitaikantys prie vietos klimato, lengvai prižiūrimi, gero charakterio, tinkami auginti mažesniuose ūkiuose.

Parsivežė Robertas dar jaunas avytes, tik dvi buvo kergiamo amžiaus – jų palikuonys jau laigo po pievą. Avys ėriavosi lengvai, pirmieji du ėriukai gimė po vieną, gerai auga, yra stiprūs – antrą gyvenimo dieną jau lakstė po ganyklą.

„Šios veislės avys lyg ir turėtų daugiau vesti dvynukų, bet tai turi dvi medalio puses – po vieną gimę auga geriau, yra stipresni“, – svarsto R. Galeckas. 

Šį rudenį jau bus kergiamos ir visos kitos avys. Kerry Hill veislė pasižymi sezonine ruja – rujoja tik rudenį. Todėl per vasarą avys gali ganytis kartu su avinais, nereikia jų atskirti.  

Reproduktorius Robertas pirko negiminingus, kol kas jų užteks, tik reikės grupuoti skirtingų tėvų avis. Ateityje teks ieškoti naujo reproduktoriaus arba, jeigu atsirastų daugiau augintojų, su jais keistis.

Robertas Galeckas savo augintines antrus metus vežė demonstruoti į avininkystės parodą. Kerryhill.lt nuotr.

„Kerry Hill avys nereikalauja išskirtinės priežiūros. Kaip ir visoms avims, joms reikia kokybiškų pašarų, įprastų laikymo sąlygų ir meilės“, – sako Robertas, pasidžiaugęs, kad kol kas nesusidūrė ir su sveikatingumo problemomis.

Ganykliniu laikotarpiu avims papildomai duoda šieno vakarais, avižų, mineralinių priedų. Šaltuoju periodu šeria šienu, avižomis, nuperka ir specialių skanėstų avims.

Paskirtis mėsinė, bet vertina kaip dekoratyvinę veislę

Kerry Hill veislė pristatoma kaip mėsinė-vilninė. Tačiau augintojai mano, kad ne mėsai ši veislė turi būti naudojama. Robertas akcentuoja, kad mėsai auginti šių avių neapsimokėtų dėl mažos mėsos išeigos, jos nėra tokios stambios, kaip įprastos mėsinės tekselių, sufolkų ir pan. veislės.

Genutė priduria, kad Kerry Hill veislę vertina kaip dekoratyvinę. „Per daugelį kartų šios avys išsaugojo savo išskirtinę išvaizdą, kuri džiugina visų akis. Ir kai jos laikomos šalia sodybų, arti žmonių, yra kaip augintinės, neįsivaizduoju, kaip paskui jas reikėtų suvalgyti. Tai mėsinė veislė ir dalis avinukų vienaip ar kitaip turbūt bus panaudojami mėsai. Tikiuosi, kad mes juos galėsime parduoti kaip reproduktorius“, – kalba G. Petrulevičiūtė.

Kokybiška atrodo ir šių avių vilna. Pasak Genutės, suverpus siūlas atrodo labai geras, minkštas, todėl ateityje tikisi panaudoti ir šių avių vilną, kurios įprastai niekas neperka.

Pasak Roberto, po trijų metų, kai banda išsiplės, bus aišku, ar Kerry Hill avių veislė Lietuvoje prigis ir pasiteisins, ar prasidės rimtas veislinis darbas.

O Genutė priduria, kad šiame skubančiame pasaulyje kartais reikia sustoti ir pasimėgauti tuo, ką matai: „Supratau, kad žmonėms to reikia ne tik dėl mėsos ar vilnos, bet ir dėl to, ką mato akys.“