Akademija (Kauno r.), birželio 12 d. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama augalams, kurie vertingi savo chemine sudėtimi bei gydomosiomis savybėmis. Pagal vitamino C kiekį margalapės aktinidijos vaisiai neturi sau lygių. Margalapė aktinidija pripažinta pramoniniu uoginiu augalų Lietuvoje ir gali būti auginama ūkiuose. Vienas saldainių fabrikas jau gamina produkciją su aktinidijų įdaru.

Pasak aktinidijas tyrinėjančio doc. Dr. Viktoro Pranckiečio, 1988-ųjų pavasarį ASU pomologiniame sode įveista aktinidijų plantacija. Joje pasodinto ne tik Rusijoje išvestos margalapės aktinidijos, bet ir lietuviškos jų veislės: Laiba, Landė, Paukštės Šakarva, Lankė. Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras šias veisles įrašė į Tinkamų auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą. Taip margalapė aktinidija pripažinta pramoniniu uoginiu augalu Lietuvoje.

Sėkmingai įgyvendintas projektas

ASU mokslininkai kartu su UAB „Rūta” saldainių gamintojais bei kolegomis iš Lenkijos ir Latvijos vykdė tarptautinį naujų maisto produktų kūrimo projektą. Jį įgyvendinus, UAB „Rūta” naudoja ASU išaugintas aktinidijų uogas saldainių gamybai.

Pasak UAB „Rūta" generalinio direktoriaus Algirdo Gluodo, saldainiai su aktinidijų įdaru fabrike gaminami nuo 2007 m. Gamybai kasmet įsigyjama margalapės aktinidijos uogų po 1 toną, išaugintų ASU pomologiniame sode. Taip pat ir po 300 kg smailialapės (dailiosios) aktinidijos uogų UAB „Rūta" perka iš augintojo Jono Matelio.

Pasak J. Matelio, uogų dydžiu, derlingumu margalapę aktinidiją pralenkia smailialapė aktinidija. Jos uogos tokios pat vertingos kaip ir margalapės, tik savo sudėtyje turi daug mažiau vitamino C, bet daugiau kaip juoduosiuose serbentuose. Smailialapė aktinidija pakankamai ištverminga žiemą (28-30 laipsnių šalčiui), todėl manoma, kad šiltesnėse užuovėjose jos gali augti gana neblogai.

Anot UAB „Rūta" generalinio direktoriaus A. Gluodo, kad uogose išsaugoti biologiškai aktyvias medžiagas, vitaminą C, aktinidijų uogos yra liofilizuojamos LAMMC LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje ir ASU laboratorijoje, o pati saldainių gamyba vyksta saldainių fabrike „Rūta". Išskirtinis sukurtas gaminys - aktinidijų ir baltojo šokolado dražė. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti tyrimai parodė, kad pakanka suvalgyti 3-4 vnt. minėtų saldainių, norint gauti vitamino C paros normą.

Aktinidijų uogų liofilizavimas

LAMMC LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje ir ASU laboratorijoje aktinidijų uogos liofilizuojamos, t. y. džiovinamos sublimaciniu būdu. Liofilizavimas naudojamas greitai gendančių produktų konservavimui.

Pasak Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo dr. Prano Viškelio, aktinidijų uogos užšaldomos, po to vakuumo kameroje džiovinamos, išgarinant sušalusį produkto skystį ir išvengiant skystosios fazės. Prieš užšaldymą uogų odelė pažeidžiama ar paviršius subadomas, uogos perpjaunamos pusiau - tuomet sušąla į rutuliukus. Proceso metu išsaugomi baltymai, fermentai, vitaminas C ir visos kitos biologiškai aktyvios medžiagos. Nepasikeičia produktų kvapas ir skonis.

Anot UAB „Rūta" generalinio direktoriaus A. Gluodo, naujieji gaminiai iš natūralios žaliavos yra populiarūs, auga jų paklausa. Ateityje didinant gamybą, vis didesni kiekiai bus reikalingi aktinidijų uogų, todėl ieškoma augintojų, kurie galėtų patenkinti augantį natūralios žaliavos poreikį.

MŪ inf.