Dublinas/Vilnius. Vyresni nei 65 metų ūkininkai Airijoje raginami išeiti į pensiją, nes jie dažnai tampa nelaimingų atsitikimų aukomis. Lietuvos ūkiuose dažniausiai nukenčia jauni darbuotojai.

„Ūkininkai turėtų būti verčiami išeiti į pensiją 65 metų“. Tokiu pavadinimu pasirodė straipsnis Airijos žemės ūkio žurnalo „Agriland“ savo nuomonių skiltyje.

Siūlo nebeskirti ES paramos

Publikacijoje primenama, kad praėjusiais metais Airijos spauda buvo užversta pasakojimais apie pagyvenusius ūkininkus, kuriuos mirtinai sužeidė ką tik apsiveršiavusios karvės ir kiti gyvuliai.

„Tiesa tokia, kad žemės ūkis yra pavojingiausias gyvenimo būdas šioje šalyje. Ir juo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika, kad jį sužeis gyvūnas. Tai neturėtų stebinti. Refleksai, kuriuos turime būdami jauni vyrai ir moterys, greitai išnyksta, kai peržengiame 60 metų ribą.  

Ūkininkavimas yra jauno žmogaus užsiėmimas. Tai turėtų atsispindėti visuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Akivaizdu, kad ūkininkai turėtų būti priversti išeiti į pensiją, kai jiems sukanka 65 metai“, – rašo airių leidinys.

Anot „Agriland“, vienas iš būdų priversti vyresnius ūkininkus pasitraukti, yra pakeisti ES teisės aktus, kad bazinės išmokos ir kitos paramos priemonės nebūtų išmokamos žemdirbiams, kurie vyresni nei 65 metų.  Toks žingsnis taip pat turėtų papildomos naudos – ūkininkai būtų priversti pasirūpinti ūkio perimamumu, kol nepasiekė pensinio amžiaus.

„Industrija jau daug metų kalba apie ūkininkų vidutinio amžiaus mažinimą. Žinoma, tai būtų vienas iš būdų pasiekti tokį tikslą. Už susitarimą išeiti į pensiją tam tikrame amžiuje ES taip pat turėtų sukurti  paramos schemą, pagal kurią būtų galima reguliariai mokėti pensijas tiems buvusiems gamintojams, kurie įgyvendino ūkio perimamumo planą.

Tai gali būti susieta su nacionalinėmis pensijų išmokomis, į kurias jau jie gali pretenduoti. Visi statistiniai duomenys rodo liūdną realybę, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau nei kitų amžių grupių darbuotojai žūva per incidentus.

Ūkininkavimas yra daugelio žmonių gyvenimo būdas. Tačiau, kita vertus, jis neturėtų tapti nežabojamu vyresnio amžiaus žmonių įsipareigojimu. Kiekvienas nusipelno saugaus ir malonaus išėjimo į pensiją, laisvės nuo streso, susijusio su valdymu verslo, kuris jiems gali kainuoti jų gyvenimą“, – baigiamas straipsnis.

Daugiausia pavojų – dėl technikos ir gyvulių

Airijoje žemės ūkyje pernai įvyko 24 mirtini įvykiai, kurių metu žuvo 24 žmonės, net 14 iš jų buvo vyresni nei 65 metų, pranešė Airijos darbuotojų sveikatos ir saugos tarnyba.  Šeši iš žuvusiųjų nukrito iš aukštai.  

Šalyje  net 40 proc. visų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta žemės ūkyje, nors jame dirba tik 6 proc. visų šalies dirbančiųjų. Per 2008-2017 metų laikotarpį Airijoje 35 proc. žuvusiųjų ūkininkų buvo vyresni nei 65 metų. Jų žūtys dažniausiai susijusios su traktoriais, gyvuliais, kita įranga, užkritusiais daiktais, nukritimu iš aukščiau, medienos apdirbimu, nuskendimu.

Daugiausia žūčių žemės ūkyje susiję su traktoriais: ūkininkai ir ūkių darbuotojai būna suvažinėjami, partrenkiami, perduriami, iškrenta iš traktoriaus. Antra dažniausia nelaimingų atsitikimų priežastis susijusi su kitos žemės ūkio įrangos naudojimu. Darbuotojai sutraiškomi, partrenkiami, nukrenta iš aukščiau, prispaudžiami.   

Trečia svarbi nelaimių priežastis – santykiai su gyvuliais. Dažniausiai nelaimingus atsitikimus sukelia karvės ir telyčios, buliai, arkliai, galvijai.

Jungtinėje Karalystėje per 2016-2017 metų derliaus sezoną per nelaimingus atsitikimus žuvo 30 žmonių, pusė jų buvo vyresni nei 65 metai.

Lietuvoje nukenčia mažiausiai patyrę

Lietuvoje situacija visiškai kitokia. Vyresnio amžiaus ūkininkai ar ūkių darbuotojai nėra dažniausiai nukenčianti amžiaus grupė.

Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija, pernai žemės ūkyje Lietuvoje įvyko 6 sunkūs nelaimingi atsitikimai, dar 3 pasibaigė mirtimi. Nė vienas žuvęs ar nukentėjęs žemės ūkio darbuotojas nebuvo vyresnis nei 59 metų.

Žuvusieji buvo 56, 41 ir 40 metų, visi žuvo eismo įvykiuose. Sunkiai nukentėjusieji darbuotojai buvo nuo 33 iki 59 metų. Šiemet užfiksuoti 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, nė vienas nesibaigė mirtimi. Nukentėjo vienas 27 ir du 47 metų asmenys.

Per 2017 metus lengvus nelaimingus atsitikimus žemės ūkyje patyrė 108 darbuotojai, tarp jų buvo tik vienas vyresnis nei 65 metų asmuo. Šiemet per 18 lengvų nelaimingų atsitikimų nepasitaikė nė vieno vyresnio nei 65 metų asmens.

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas – vyriausiasis inspektorius Saulius Balčiūnas sakė, kad VDI nėra atlikusi tyrimų ir nesiaiškino, kodėl Lietuvoje žemės ūkyje retai nukenčia vyresnio amžiaus darbuotojai.

„Spėlioti nenorėčiau, tačiau gali būti, kad tarp žemės ūkio darbuotojų apskritai yra nedaug vyresnių nei 65 metų samdomų asmenų. Jie iš šios veiklos pasitraukia dėl sveikatos, gyvenimo būdo ar kitų priežasčių. Juk ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dažnai skundžiasi, kad kaime neranda darbuotojų“, – pažymėjo S. Balčiūnas.

VDI pernai atliko analizę ir skelbė, kad per pastaruosius dešimt metų šalies žemės ūkyje įvyko 1140 nelaimingų atsitikimų darbe. Iš jų 1002 buvo lengvi, 86 – sunkūs ir 52 mirtini (21,3 proc. iš visų mirtinų arba kas penktas šalyje) nelaimingi atsitikimai darbe.

Anot VDI, tokia situacija žemės ūkyje susiklostė dėl darbo kultūros – 12,7 proc. visų sunkių ir 20,5 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta neblaiviems darbuotojams. Būdami neblaivūs 50 proc. darbuotojų patyrė mirtinas traumas dėl gyvūnų (bulių) poveikio, 40 proc. – nukritę iš aukščio, 33,3 proc. buvo traumuoti veikiančių įrenginių ar mechanizmų.

Anot VDI, nepakankamai rūpinamasi darbuotojais, kurių darbo stažas ūkiuose yra iki vienerių metų. Kas trečias (32,3 proc.) nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta būtent šiai darbuotojų kategorijai.

Tikimybė, kad įvyks nelaimė darbe padidėja keliolika kartų, jei darbuotojas yra neblaivus. Buvo metų, kai net pusė iš žemės ūkyje patyrusiųjų mirtinas traumas buvo neblaivūs.

MŪ inf. Farm Injury Resource Center nuotrauka

P.S. Turite savo nuomonę apie ūkininkavimą po 65 metų? Parašykite mums: naujienos@manoukis.lt.