Kaunas. Kad bet kokiame versle svarbiausia idėja, įrodė ir Gintautas Ramanauskas, afrikinius šamus pakaunėje auginančios bendrovės „jFish" generalinis direktorius. Per kelis metus idėja virto viena moderniausių Europoje akvakultūros įmonių, kurios pajėgumai - apie 300 t žuvies per metus.

Šią savaitę sukako lygiai 5 metai, kai „jFish" įmonė buvo užregistruota, nors tuomet G. Ramanauskas su verslą kartu kūrusiais kolegomis turėjo tik idėją, sugebėjimą vykdyti projektus ir nieko bendro su žemės ūkiu. Tačiau tai nesutrukdė išgryninti minties ir sukurti sėkmingo žuvininkystės verslo. O šamų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose (URS) yra sparčiai besivystanti akvakultūros sritis, nes mažėja natūralūs žuvų ištekliai. Apie tai įmonės vadovas pasakojo žemės ūkio viceministrei Linai Kujalytei ir Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, kai antradienį, domėdamiesi žuvininkystės sektoriaus modernizavimu, jie aplankė šią bendrovę Naujuosiuose Muniškiuose.

„jFish" vadovas Gintautas Ramanauskas (viduryje) su įmonės veikla supažindino žemės ūkio viceministrę Liną Kujalytę ir Kauno rajono merą Valerijų Makūną, kurie domėjosi žuvininkystės sektoriaus modernizavimu

UAB „jFish" buvo įvertinta renkant geriausią 2007-2013 m. žuvininkystės sektoriaus projektą - ši bendrovė laimėjo nominaciją „Modernus akvakultūros ūkis" (projektas „Afrikinio šamo auginimas nuo mailiaus iki prekinės produkcijos, panaudojant uždarų recirkuliacinių sistemų (URS) technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius").

„Kodėl pasirinkau šamus? Todėl, kad tai atspari klaidoms žuvims, nuo antikos laikų išsaugojusi šiokias tokias plaučių liekanas, todėl gali šiek tiek kvėpuoti oru, ir net šiek tiek judėti sausuma, jeigu paviršius nėra sausas", - pasakojo įmonės savininkas. Tačiau triukšmas ir šviesa šamams nepatinka - po būrio lankytojų, pasak G. Ramanausko, jie parą neės. Todėl svečiai apžiūrėti baseinų įleidžiami tik išskirtiniais atvejais, čia draudžiama fotografuoti. Kasdien prie baseinų užeina tik du darbuotojai - technologė ir prižiūrėtojas žuvų pašerti.

Auginant žuvis uždarose sistemose, svarbiausia yra vandens kokybė ir šiluma, vandens temperatūra turi būti 24 laipsnių šilumos, oro - 26-27 laipsniai. Būtent URS leidžia sukurti optimalias sąlygas greitai augančioms žuvims, joje galima palaikyti atitinkamą vandens temperatūrą, būtiną tam tikrai žuvų rūšiai. URS taupo vandenį, sistemą galima įrengti ten, kur vandens ištekliai riboti. Taip pat taupoma ir vieta - keliasdešimt tonų žuvų per metus užauginama santykinai nedidelėse patalpose. URS valdymas yra visiškai mechanizuotas ir automatizuotas - vandens cirkuliaciją užtikrina siurbliai, vandenį mechaniškai ir biologiškai valo specialūs filtrai. URS yra keturi ciklai, kiekvienas jų turi atskirą valymo sistemą ir gali veikti nepriklausomai nuo kito. Vanduo sistemoje pasikeičia maždaug kas dvi valandas.

Šamus auginančioje įmonėje sumontuota moderni vandens valymo įranga (nuotrauka daryta 2014 m. rugsėjį)

Šamai šeriami specialiai jiems Olandijoje pagamintais pašarais tik iš natūralių produktų - ančiuvių (40 proc.), sojos, kukurūzų, kviečių. Pasak G. Ramanausko, tai nepigu, užtat žuvų augimo rezultatai geri. Šie plaukiantys pašarai lemia ne tik svorio prieaugį, bet ir gerą mėsos skonį.

Šamams subalansuoti pašarai gaminami Olandijoje 

Įmonė turi savo motininę bandą, taigi procesas vyksta nuo žuvų naršinimo iki galutinio produkto. Nuo mailiaus iki prekinio dydžio - maždaug 1,2 kg svorio - šamas užauga per 9 mėnesius. Šamų jaunikliai veisiami ir auginami inkubatoriuje. Didžiausias šamų auginimo sąnaudas sudaro pašarai ir elektra. Bendrovė yra pateikusi paraišką ES paramai, kurioje, be kita ko, yra numatytas ir atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas.

„jFish" gamybos plotas užima 2 tūkst. kv. m ir 550 kub. m baseinų. Įmonė moderni, todėl ją aptarnauja tik trys žmonės. Veikia modernus žuvies dorojimo cechas, rūkykla, čia pat - ir restoranas „Šaminė", nors G. Ramanauskas labiau linkęs vadinti jį degustacijos vieta, kurioje galima išbandyti šamų patiekalus.

Šiuose baseinuose auga afrikiniai šamai (nuotrauka daryta 2014 m. rugsėjį)

Įmonės vizija - tiekti šviežią žuvį vartotojams, todėl didžioji dalis joje užaugintų šamų realizuojami gyvi. Mobili įmonės parduotuvė šamais ir jų produktais prekiauja Kauno ūkininkų turgeliuose, Vilniaus Tymo turguje, prekybos centruose. Tačiau šviežios žuvies vežimo taisyklės ir prekyba ja nėra paprastas dalykas, tai reglamentuoja griežtos taisyklės.

„O žuvis Lietuvoje kol kas yra nišinis produktas, lietuviai neįpratę jos valgyti nuolat", - sakė G. Ramanauskas. Bet „jFish" produkcija tikisi nutiesti platų ant kelią lietuvių stalo - jie šamus gamina visiškai natūraliai, be jokių priedų ar konservantų, naudodami tik druską, pipirus, lauro lapus. Įdomu tai, kad iš šamo, dėl jo mėsos struktūros, galima gaminti tuos pačius produktus kaip ir iš mėsos.

Šis mailius prekine žuvimi taps maždaug per 9 mėnesius

Žuvininkystės sektorius sėkmingai įsisavino ES paramos lėšas

„Didžiuojamės visomis rajono įmonėmis, bet ši akvakultūros bendrovė tikrai yra išskirtinė. Ne veltui filmo apie Kauno rajoną įžanginės dalies vaizduose sukasi ir afrikiniai šamai - filmas išverstas į daugybę kalbų, taip pat ir į kinų kalbą, tad žinia apie šamus paskleista plačiai", - sakė Kauno r. meras V. Makūnas.

Viceministrė L. Kujalytė kartu su V. Makūnu aplankė dar kelias modernias Pakaunės žuvininkystės įmones, kurios yra gavusios ES paramą.

Girininkų kaime įsikūrusi UAB „Kauno marių žuvys" uždarose recirkuliacinėse sistemose pasirengusi auginti upėtakius. Planuojamas pajėgumas per metus - iki 100 tonų. Ilgakiemio kaime veikianti žuvies perdirbimo įmonė „Saldoga" nuolat plečiasi ir yra įgyvendinusi ne vieną ES paramos projektą.

„Labai sveika pamatyti, kaip paramos gavėjai gyvena, kaip vysto verslą. Smagu matyti, kad jie savo veikla geba kurti pridėtinę vertę Lietuvai", - kalbėjo viceministrė. 2007-2013 m. BŽŪP laikotarpį žuvininkystės sektorius, pasak jos, užbaigė labai sėkmingai, įsisavinta 98,5 proc. visos programos lėšų, kurias panaudotos ir didesniems, ir smulkesniems projektams. Aleksandro Stulginskio universitete atidarytas specializuotas ir modernus uždarų akvakultūros sistemų kompleksas, skirtas veisti ir auginti žuvis; Žuvininkystės tarnyboje - moderniausia Baltijos šalyse laboratorija, taip pat atidaryti uostai Juodkrantėje ir Šventojoje.

Viceministrės manymu, žuvininkystės sektoriui Lietuvoje vietos plėstis dar tikrai yra. Tai gali būti ir alternatyvi ar papildoma veikla žemdirbiui, kuri suteiktų papildomų pajamų. Pasak L. Kujalytės, tokių pavyzdžių šalyje yra.

Naujuoju finansavimo laikotarpiu yra patvirtintos 22 programos priemonės žuvininkystei remti, numatyta paramos suma - 81 mln. eurų (16 proc. daugiau negu praėjusį laikotarpį). Populiariausios jų - produktyvios investicijos į akvakultūrą (į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančios energijos išteklius), į akvakultūros ir žuvininkystės produktų perdirbimą. Šiemet surinktos paraiškos jau yra vertinamos. 2015-2016 m. planuojama skirti pusę visų žuvininkystės programai numatytų lėšų.

MŪ inf.