Kaunas. Neseniai parengta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodika – rekomendacinio pobūdžio ir neturėtų būti aiškinama kaip privaloma, pabrėžia Kaimo reikalų komiteto nariai ir ūkininkai.

„Ši metodika turėtų būti skirta visiškai ne Agentūrai (Nacionalinei mokėjimo agentūrai – red. past.), o kaip rekomendacija ūkininkams, kad jie galėtų skaičiuoti ekonomiškai. Valdininkas neturėtų nuspręsti, kad Metodika, kuri yra rekomendacinė, tampa privaloma“, – dėmesį per Kaimo reikalų komiteto posėdį atkreipė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Jam pritarė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, kurio teigimu, pagal šią metodiką Žemės ūkio ministerijos darbuotojai pradės tikrinti ūkininkus, kokią techniką jiems pirkti.

„Iš principo jie moka savo pinigus, tik 40 proc. gauna paramos. Tad koks Ministerijos žmonių reikalas, kokią man pirkti techniką. (...) Metodika reikalinga ūkininkui ir konsultantui, kuris rengia projektus. O visi kiti turi užtikrinti, kad teisingai būtų skiriami pinigai ir nebūtų nusižengta projektui“, – pabrėžė LŽŪBA generalinis direktorius.  

Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjo Vidmanto Ašmono, nepaisant to, kad patys žemdirbiai sprendžia, kokia technika jiems tinkamiausia, reikia atsižvelgti į išlaidų pagrįstumą, nes teikiant paramą tai yra vienas iš esminių reikalavimų.

„Ši metodika skirta ūkininkams ir jūsų nemylimiems valdininkams, (...) kad visi vienodai suprastume, apie ką kalbame“, – sakė V. Ašmonas.

Siūlo atsižvelgti į tai, kokia technika perkama be paramos

Komiteto pirmininkas Metodikos rengėjams – VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams – patarė išanalizuoti, kokią techniką ūkininkai perka be paramos.

„Žinau tokio pirkimo pavyzdį be paramos – vietoje traukiamo purkštuvo nusipirko savaeigį, kurio užgriebio plotis, berods, 36 metrai. Ir tai buvo paties ūkininko pasirinkimas“, – kalbėjo V. Pranckietis.

„Pirmiausia prašyčiau, kad būtų įvertinta, kokie pirkimai įgyvendinti be paramos. Tai būtų labai objektyvus pasirinkimo rodiklis, kuris apimtų viską: ir ekonomiką, ir technologijas, ir plėtros galimybes, ir žmogaus baimes“, – pridūrė Komiteto pirmininkas.

Be kita ko, V. Pranckietis taip pat siūlė apsvarstyti tokią galimybę – jeigu ūkininkas nori didesnės ir galingesnės technikos, jam būtų galima skirti tokio dydžio paramą, kokia paskaičiuota pagal rekomendacijas.

Planuojant plėsti ūkį, bus galima įsigyti galingesnę techniką

Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas teiravosi Metodikos rengėjų, kaip bus atsižvelgta į tai, jeigu ūkį planuojama plėsti, tačiau paramai gauti paraiška bus teikiama šiemet.

„Jeigu ūkis ruošiasi plėstis, (...) yra rekomendacija Metodikoje įvesti planuojamus laukų plotus, t. y. visus hektarus, kurie bus apdirbami, nežiūrint į tai, kad dabar ūkis turi 100 ha, o 50 ha dar tik ruošiasi nusipirkti ar išsinuomoti. Turėtų būti visi įtraukti plotai. Šioje vietoje nėra ribų“, – teigė vienas iš metodikos rengėjų, VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Antanas Juostas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšyštof'as Dokudovič'ius taip pat tikino, kad Metodika bus taikoma įvertinus planuojamą ūkio augimo potencialą. Tiesa, jis pabrėžė, kad šį potencialą reikėtų nurodyti verslo plane.

„Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Metodika bus nuolat peržiūrima ir aktualizuojama, atsižvelgiant į technologines naujoves“, – žadėjo NMA atstovas.

Nuogąstaujama, kad kai kurios investicijos bus pasmerktos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis išreiškė abejones dėl Metodikos, kuri, jo teigimu, kai kurioms investicijoms neleistų būti įgyvendintoms.

LŪS Šilalės skyriaus pirmininko tikinimu, 50–70 ha ūkiams Metodika rekomenduoja įsigyti tokio dydžio ir galios traktorių, kuris kitose Europos šalyse atitinka vynuogynų traktorius. „Europoje tokius traktorius perka vynuogių ūkiai, kurie turi 3–4 ha vynuogių“, – kalbėjo A. Tamošaitis.

Pasak jo, rekomendacinės galios traktoriai niekaip nepakeltų 3 metrų pločio noraginio skutiko, jeigu ūkiui, norinčiam pereiti prie neariminės žemdirbystės, tektų jį įsigyti.

„Tokiam skutikui reikia mažiausiai 180 AG – 1 metrui skaičiuojama 60 AG. Tad ši investicija kaip ir pasmerkta. Jeigu ūkis yra gyvulininkystės ir nori nusipirkti bent jau 12–14 kubų srutvežį, prie kurio ateityje galėtų kabinti srutų įterpimo įrangą, ši investicija vėl pasmerkta ir neįmanoma“, – nerimavo ūkininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. A. Juostas teigė suprantantis, kad tai kelia nuogąstavimų, tačiau patikino, jog dėl to problemų kilti neturėtų, mat traktoriaus galingumas gali būti skaičiuojamas pagal padargą, ne tik pagal turimų hektarų plotą.

„Kaip ir minėjote, 50–60 ha ūkiams kaip ir apribotos galimybės dėl technikos įsigijimo. Bet turbūt neskaitėte vienos dalies – jeigu ūkis yra specifinis ir jam reikalingas noraginis skutikas ar kitas padargas, jam traktoriaus galingumas bus skaičiuojamas ne pagal hektarų plotą, o pagal naudojamą ar norimą įsigyti padargą“, – pabrėžė A. Juostas ir pridūrė, kad tokiu būdu ūkininkas turės galimybę gauti tokio galingumo traktorių, kokio reikia padargui traukti. Anot mokslininko, tas pats galioja ir srutvežiams.

Vis dėlto, A. Juosto manymu, labiau reikėtų koncentruotis ne į technikos galios ar dydžio maksimalumą, o į ekonomiškumą.

***

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas ir ūkininkas Gedas Špakauskas ragino visiems – socialiniams partneriams, Ministerijai ir NMA – susitikti ir padiskutuoti apie Metodiką.

KRK komiteto narys J. Gudauskas vylėsi, kad Agentūros ir Ministerijos atstovai atsakys į ūkininkams kilusius klausimus.

„Nesinorėtų, kad dėl Metodikos, dėl rekomendacijų būtų teisinių ginčų, nes tai yra investicija į verslą“, – reziumavo J. Gudauskas.