Kėdainių r. Ar purškimui naudojamo vandens kokybė turi įtakos pesticidų efektyvumui? Kaip padidinti purškimo darbų našumą ir sumažinti augalų apsaugos produktų išlaidas? Sprendimą siūlo prancūzų įmonė „Atiben“, Lietuvos ūkiams pristatanti fizikinių ir cheminių vandens savybių keitimo sistemą.

Tokia įranga mūsų šalyje prieš dvejus metus sumontuota žemės ūkio įmonėje „Lifrania“ (Marijampolės sav.), ja domisi ir Kėdainių krašto ūkininkai. Vienas jų – Saulius Dambrauskas.

„Šia sistema domiuosi antrus metus ir dėlioju, kaip optimizuoti visą procesą ir įrangą pritaikyti prie gręžinio našumo ir vamzdžio. Savo jėgomis statysime pastatą, kuriame montuosime sistemą, o kitą sezoną naudosime ūkyje auginamiems augalams purkšti pakeistų savybių vandenį.

Gamintojai patikino, kad naudojant šį vandenį galima beveik dvigubai padidinti našumą, nes sunaudojama mažiau vandens, kurį atvežti sugaištama daugiausia laiko. Be to, aktuali galimybė 20–30 proc. sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų, kuriems per metus išleidžiame apie 200 tūkst. eurų“, – sako S. Dambrauskas.

Be javų ir rapsų, 250 ha plote bulves ir svogūnus auginantis ūkininkas skaičiuoja, kad, sumažinus 20 proc. chemijos naudojimą, įmanoma sutaupyti apie 40 tūkst. Eur, tokiu atveju įranga atsipirktų per metus.

Veiksmingumui trukdo katijonai

Lietuvoje viešintis ir potencialius klientus lankantis „Atiben“ vadovas Benoît Pintat (Benua Penta) pastebi, kad vanduo yra pagrindinė augalų apsaugai naudojamo purškiamojo mišinio dalis, todėl jo kokybė labai svarbi.

Augalų apsaugos produktų veiksmingumui įtakos turi trys vandens savybės: rūgštingumas ar šarmingumas (pH), kietumas ir elektrinis laidumas.

Remdamasis amerikiečių ir prancūzų mokslininkų tyrimų rezultatais, B. Pintat teigia, kad, priklausomai nuo vandens sudėties, purškimui paruoštuose mišiniuose vyksta cheminės reakcijos ir degradacija dėl nuosėdų ir hidrolizės.

„Nepriklausomi tyrėjai ir purškimo specialistai priėjo prie išvados, kad augalų apsaugos produktai gali prarasti iki 50 proc. veiksmingumo per 2 val. po sąlyčio su vandeniu. Kuo ilgiau stovi mišinys, tuo labiau cheminio produkto veiksmingumas mažėja“, – pastebi B. Pintat.

Lietuvoje viešintis „Atiben“ vadovas Benoît Pintat pristato fizikinių ir cheminių vandens savybių keitimo sistemą

Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurie vandenyje esantys teigiami jonai (katijonai) paprastai absorbuoja arba blokuoja dalį augalų apsaugos produktų molekulių, kenkia veikliųjų medžiagų stabilumui, riboja prasiskverbimą ir norimą paviršinio aktyvumo poveikį (lašai greičiau išdžiūsta).

Kai vandenyje yra teigiamo ir neigiamo krūvio jonų, molekulės traukia viena kitą ir sulimpa sudarydamos nestruktūrizuotus junginius, dėl kurių vanduo oksiduojasi, padidėja jo paviršiaus įtempimas ir sumažėja elektrinis laidumas. Visa tai mažina pesticidų veiksmingumą.

Pasak B. Pintat, pašalinus iš vandens cheminių preparatų pasisavinimą prastinančius elementus, galima nuo 30 iki 40 proc. sumažinti išlaidas augalų apsaugai, nes užtenka gerokai mažesnių jų normų, taip pat perpus galima mažinti ir purškimams naudojamo vandens.

„Maišant augalų apsaugos produktus su paprastu vandeniu ir naudojant jų maksimalią dozę savo funkciją atlieka tik dalis produkto. Pavyzdžiui, naudojant 3 l dozę, paprastai apie 1 l absorbuoja vandenyje esantys katijonai. Naudojant išvalytą vandenį, suveikia visa dozė, todėl augalų apsaugos produktų sunaudojama mažiau“, – sako B. Pintat.

Patentuotas sprendimas

Tad didesniam augalų apsaugos efektyvumui sukurta trijų etapų vandens fizikinių ir cheminių savybių keitimo įranga, kurios esmė – teigiamo krūvio geležies, mangano, vario, aliuminio, cinko, magnio, kalio ir kt. jonų (katijonų) pašalinimas iš vandens. Įmonės atstovo teigimu, gerai išvalomas net daug geležies turintis vanduo.

Prieš montuojant įrangą vanduo ištiriamas ir pagal tai parenkamas filtras. Tada gręžinio ar vandentiekio vanduo leidžiamas į talpyklas, kur vyksta katijonų atskyrimo ir pašalinimo procesas. Tada į išvalytą vandenį purškiama rūgšties, kurioje nėra sunkiųjų metalų, koreguojamas vandens pH ir elektrinis laidumas.

„Šilto vandens sklaida geresnė nei šalto, tačiau purškimams šiltas vanduo nenaudojamas, nes jame cheminių produktų molekulės greičiau degraduoja. Mūsų sistemos paruoštas ir išvalytas vanduo nešildomas, tačiau jo įtempis prilygsta 70 ˚C temperatūrai, vadinasi, mišinio su tokiu vandeniu sklaida ir kontaktinis paviršius su augalų lapais yra net 40 proc. didesnis, o tai didina produktų efektyvumą“, – aiškina patentuotos vandens savybių keitimo įrangos gamintojas.

Augalų apsaugos produktų veiksmingumą didina ir tai, kad, pašalinus iš vandens katijonus, vanduo tampa neigiamo krūvio, o visi augalai yra teigiamo krūvio, todėl ir išpurkštas mišinys gerai padengia augalus, nenukrenta ant žemės, tad galima purškimams naudoti perpus mažiau vandens.

Nuotraukoje iš kairės: žemės ūkio įmonės „Lifrania“ vadovas Patrick'as Picouleau, Kėdainių r. ūkininkas Saulius Dambrauskas ir „Atiben“ vadovas Benoît Pintat

Svarbu ir tai, kad purškimams naudojant pakeistų savybių vandenį, nebereikia specialiųjų priedų (adjuvantų), skirtų mažinti arba pašalinti daugelį purškimo problemų, susijusių su pesticidų stabilumu, tirpumu, nesuderinamumu, putojimu, purškiamojo tirpalo paviršiaus įtempiu, augalo paviršiaus padengimu, lašelių nupūtimu, greitu išgaravimu, degradacija, sukibimu, prasiskverbimu.

Vandens fizikinių ir cheminių savybių keitimo sistemomis įmonė daugiausia prekiauja Prancūzijoje, tačiau jos jau diegiamos ir Vokietijoje, JAV, Liuksemburge, Ispanijoje. Pasak B. Pintat, dažniausiai įrangą įsigyja tie ūkiai, kurie techniškai yra gerai apsirūpinę ir taiko naujausias purškimo technologijas.

Išlaidų mažinimo galimybė

Vandens savybių keitimo įranga, kaip viena iš priemonių augalų purškimo efektyvumui ir našumui didinti, domisi ir Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė, tačiau kol kas investuoti neskuba, pirmiau galvoja pasistatyti modernią ir naujausia įranga aprūpintą fermą, prie kurios diegtų ir tokią vandens ruošimo sistemą.

Tiesa, gyvuliams skirtam vandeniui ruošti reikalinga dar papildoma įranga, investiciją padidinanti apie 20 proc., tačiau ūkiuose, naudojančiuose šią įrangą, atlikti tyrimai patvirtinta tokio vandens teigiamą poveikį gyvulių sveikatai ir produktyvumui.

„Visoms naujoves siūlančioms įmonėms sakau, kad prieš sumokėdamas visą sumą sutinku išbandyti jų produktą: jei pasiteisina, ateina ruduo ir susimoku, jei nepasiteisina – atiduodu ir baigta. Ir 99 proc. atstovų atsistoja ir išeina. Įdomu, ar šitos kompanijos atstovai atsistos ir išeis, ar pasiliks?“, – provokavo Š. Šiušė.

Pasiteiravęs, kiek Š. Šiušė išleidžia per metus augalų apsaugos produktams (suma siekia 500 tūkst. Eur), B. Pintat tikino galįs net tą pat akimirką sistemą padovanoti.

„Galime notariškai pasirašyti įrangos dovanojimo sutartį. Tarkime, 10 metų jūs naudojatės šia įranga nemokamai, tad nieko neprarandate, jums rizika nulinė. Jei įsitikinate jos efektyvumu ir pavyksta sumažinti išlaidas augalų apsaugai, sutaupytas lėšas dalijamės perpus“, – sistemos efektyvumu mažinant išlaidas augalų apsaugai neabejoja jos gamintojas.

„Nuolat domimės naujovėmis, kurios leistų padidinti efektyvumą ir našumą. Vandens sutvarkymas – vienas iš tokių sprendimų, nes dabar jį tvarkome kitomis priemonėmis. Dėl gamtos sąlygų purškimo laikas vis trumpėja, o norisi darbus atlikti laiku ir tiksliai, kad efektas būtų didžiausias. Jau seniai nepurškiame 200 l vandens hektarui, naudojame 100 l normą, bet galimybė sumažinti iki 50 l/ha labai domina, nes našiai dirbti būtų galima ir su mažesnės talpos purkštuvais“, – sako ūkininkas Šarūnas Šiušė.