Ūkininkas Jonas Gradeckas supranta pažangių žemės ūkio mašinų ir technologijų svarbą, geba konstruoti, dirbti su metalu. Tai padeda greičiau, paprasčiau ir racionaliau išspręsti problemas, taupyti, užtikrinti darbuotojų užimtumą žiemą.

„Gerai, kai daug ką patys galime pasidaryti“, – sako Birštono savivaldybės ūkininkas.

Kurtis Naudžiūnų k. Jonas su žmona Laima pradėjo 1987-aisiais, o ūkį, kuris buvo pirmasis Prienų ir Birštono krašte, įregistravo 1989 metais.

„Ūkininkauti pradėjau netyčia. Tėvai norėjo gyvulius auginti, o aš – mašinas remontuoti. Tad pardavėme tėvų namus gyvenvietėje ir pradėjome čia kurtis, o mūsų pajamų šaltinis buvo šeimyninės rangos būdu augintos kiaulės“, – pradžią prisimena J. Gradeckas.

Inovatyvus požiūris ir dėmesys technologijoms

Baigęs Vilniaus kolegijoje agroverslo vadybos studijas 2009 m. į tėviškę grįžo jauniausias Jono ir Laimos sūnus Justinas. Įregistravo savo ūkį. Kaip ir tėvas, pasirinko augalininkystės specializaciją ir bendrai šiuo metu dirba per 500 hektarų.

Justinas nuo mažens dirbo ūkyje, tad baigus mokslus minčių nebuvo niekur kitur eiti. Kai pradėjo ūkininkauti, buvo pakylėjimas žemės ūkyje, tad tobulino technologijas, įsigijo naujesnę techniką.

O štai Jonas, vertindamas nueitą kelią ir prisimindamas visą ūkininkavimo istoriją, sako, kad jei būtų iš anksto žinojęs, su kiek iššūkių teks susidurti, gal niekada ir nebūtų pradėjęs ūkininkauti.

„Lieka tikėtis, kad viskas stabilizuosis ir ilgainiui pasikeis požiūris į žemės ūkį. Dabar žemdirbiai – silpniausia grandis, visi ant jų puola, mokesčiais apkrauna, kainas diktuoja, už kiek turi pirkti techniką, trąšas ir visa kita, už kiek turi parduoti užaugintą produkciją – nei pirkimo, nei pardavimo kainoms ūkininkas jokios įtakos neturi.

Tad išgyventi tampa vis sunkiau, o žemės ūkis turi eiti koja kojon su visu pasauliu, ūkininkui reikia pajamų naujoms technologijoms įsigyti“, – technologijų svarbą pabrėžia J. Gradeckas.

Jis pirmasis Prienų ir Birštono krašte pradėjo taikyti minimalaus žemės dirbimo technologijas ir žemės dirbimą diskiniais skutikliais, o laukus arė, jo teigimu, tik pirmais ūkininkavimo metais.

Didelis proveržis įvyko įsigijus pirmąją 3 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamąją, galinčią kokybiškai pasėti į minimaliai išdirbtą dirvą. Pasak ūkininko, pradėjus sėti šia sėjamąja, derliai iš karto pradėjo kilti, sąnaudų gerokai sumažėjo, nes nereikėjo suartų laukų lyginti, kultivuoti.

Jis gerai prisimena po septynerių sėjos į minimaliai įdirbtą dirvą metų gautą rekordinį derlių – užskaitomas rapsų derlius siekė 4,8 t/ha, kviečių – 10,05 t/ha. Tačiau visas įdirbis nuėjo perniek paklausius mokslininkų ir agronomų patarimo laukus suarti, kad iš žemesnių sluoksnių būtų pakeltas kalis.

„Kai tik suariau, kviečių derlingumas krito iki 5,5 t/ha. Paskui teko vėl 7–8 metus nearti, kad derlingumas padidėtų“, – pastebi J. Gradeckas.

Technika turi būti naši

Gradeckai įsigijo 6 m darbinio pločio juostinės sėjos mašiną. Jonas pasakoja, kad dėl oro sąlygų jau rudenį patyrė nuostolių – pasėjus rapsus, pradėjo lyti, nespėjo 90 ha apsaugos priemonių nuo šliužų išbarstyti, todėl jie pasėlius nuėdė.

„Nebuvo kada rudenį atsėti, tai teks pavasarį dalį laukų vasariniais rapsais, dalį – kviečiais atsėti. Invaziniai šliužai – didžiulė problema, jų populiacija labai auga, kai drėgna. Kenkia jie tiek žieminiams, tiek vasariniams rapsams.

Tad pasėjus reikia iš karto granules, kurios labai brangios, bet veiksmingos, barstyti, o jei šiltas ruduo – ir dar kartą po mėnesio“, – apie šiuolaikinio ūkininkavimo iššūkius pasakoja Gradeckai.

Pasak Jono, lokalaus tręšimo nauda didžiulė, nes leidžia sutaupyti apie 30 proc. trąšų, patręšiama tikslingai, trąšas augalai geriau pasisavina.

Paklaustas apie trąšų neigiamą poveikį mašinai, nusijuokia: „Šiuolaikinių sėjamųjų bunkeriai plastikiniai, tad tik technika reikia rūpintis, ją tinkamai prižiūrėti, išplauti. Štai Amazone trąšų barstomąją jau 7 metus naudojame ir ji nė kiek nesurūdijusi, nes prižiūrima, plaunama, tepama.“

Nors juostine technologija rekomenduojama sėti į nedirbtą dirvą, tačiau sunkias ūkio žemes Gradeckai minimaliai vis dar įdirba prieš sėją diskiniu skutikliu dirvos įtampai sumažinti, nes, jų žodžiais, galingiausias 400 AG ūkio traktorius molinguose dirvožemiuose 6 m sėjamosios nepatraukia.

Ūkininkai sako, kad šiai mašinai traukti reikėtų 500 AG traktoriaus, tačiau kol kas apie jo pirkimą, tikina, negalvojantys, nes pernai investavo į naują savaeigį Agrifac Condor Endurance II purkštuvą su 8 t rezervuaru ir 36 m pločio sijomis.

„Pirmąjį savaeigį naudotą purkštuvą su 2 t rezervuaru įsigijome apie 2004 m. ir pamatėme jo naudą. Vėliau naują anglišką 5 t Househam įsigijome ir 5 metus juo dirbome, paskui pakeitėme jį naudotu 5 t Agrifac. Pernai įsigijome dar našesnę ir technologiškai pažangesnę mašiną“, – kaip keitėsi purkštuvai ūkyje, pasakoja Jonas.

Traktoriai naudojami ilgai

Ūkininkavimo pradžioje J. Gradeckas dirbo baltarusiškais traktoriais, o namų ir ūkio pastatų statyboms buvo net traktorių susikonstravęs, pritaikydamas jam karinės technikos vikšrus ir kitus mazgus.

„Konstravau kaip traktorių, išėjo kaip krautuvas, nes priekyje dar autokaro strėlę sumontavau. Naudojau jį prie statybų plytoms, skiediniui vežti, taip pat miške medienai traukti“, – sako ūkininkas.

Pirmieji vakarietiški buvo du seni iš Vokietijos parsivaryti Fortschritt traktoriai, kuriuos vėliau pakeitė nauja New Holland technika.

Šiuo metu Gradeckai turi New Holland CX8.85 kombainą, JCB teleskopinį krautuvą ir 5 traktorius: 3 New Holland, įsigytus 2008, 2009 ir 2012 metais, vieną seną Fendt, naudojamą ūkyje kaip pagalbinį traktorių pakelėms šienauti ir kombaino pjaunamajai į laukus tempti, ir JCB Fastrac.