Kyjivas. Rusijos karo veiksmai paskatino kai kurias Ukrainos įmones perkelti gamybą į ES šalis. Vienos šiuo keliu gerokai pažengė, kitos žengia pirmuosius žingsnius, dar kitos deklaruoja apie ketinimus, o kažkas planų atsisako.

Šioje srityje galima išskirti tris tendencijas: idėja pradėti gamybą ES šalyse įgyvendinta ir plėtojama; įgyvendinimas sulėtėjo dėl įvairių kliūčių; laukiama tinkamo momento pradėti gamybą užsienyje.

Pasiteiravus ukrainiečių verslininkų, kuo įmonės steigimas ES skiriasi nuo to paties proceso Ukrainoje, daugelis atsako, jog Europos Sąjungoje nesusiduria su korupcija.

„Kobzarenko“ gamyklos europinis vektorius

Ukrainos įmonė „Zavod Kobzarenko“ (traktorių ir sunkvežimių priekabų, puspriekabių, vandens cisternų, šiaudų ryšulių transportavimo priekabų ir kt. gamintoja) dar 2016 m. pradėjo plėsti gamybą Senajame žemyne. Tais metais Lenkijoje pradėjo statyti gamyklą. Jau parodos „Agritechnica 2017“ katalogo skiltyje apie Lenkijos įmones buvo pateikta informacija ir apie „Kobzarenko“ įmonę. Prie jos stendo kasdien būriavosi lankytojai.

„2023-aisiais išplėtėme gamybą Lenkijoje (dėl pastato projekto sutarta 2021 m., o pamatai pakloti 2022 metais)“, – sakė „Zavod Kobzarenko“ Ukrainos pardavimų skyriaus vadovas Yevhenii’jus Khristenko’a. – Tai erdvios modernios 4 000 kv. m patalpos. Jose paleidome miltelinio dažymo liniją. Į cechą perkėlėme dalį surinkimo proceso. Ten vyksta aktyvus darbas, samdomi vietiniai darbuotojai.

„Zavod Kobzarenko“ Ukrainos pardavimų skyriaus vadovas Yevhenii’jus Khristenko’a

Pernai vokiečiai gana aktyviai domėjosi mūsų nedidelėmis 3, 6 ir 10 kub. m priekabomis. Tiesą sakant, susidomėjimas kilo dar prieš „Agritechnica‘os“ parodą, o Hanoveryje sulaukėme daugybės užsakymų iš Vokietijos. Todėl Vokietijai skirta produkcija nuo 2024 m. iš dalies gaminama Lenkijoje.

Lenkijoje gaminame grūdų perkrovimo, krovinį išstumiančias, šiaudų ryšulių transportavimo priekabas. Pagrindiniai mūsų lenkiškos produkcijos pirkėjai yra rumunai. Jiems įsigytą techniką logistiškai paprasčiau parsigabenti iš Lenkijos nei iš Ukrainos.

Mūsų gamykla yra beveik Lenkijos centre, prie Belchatuvo. Tai netoli Slovakijos, Čekijos ir gana arti greitkelio, vedančio į Vokietiją. Trumpai tariant, ekonomiškai naudinga vieta“.

Dirbti sąžiningai!

„HF Agro“ įmonė įkurta 2019 metais, prieš pat rusų invaziją. Gamybos aikštelės buvo Charkivo srityje, o produkcija paklausi vidaus ir užsienio rinkose. „HF Agro“ prezidentas Roman‘as Hirschfeld‘as pabrėžia: „Karas paveikė beveik visus verslo aspektus. Susidūrėme su medžiagų tiekimo problemomis, gerokai komplikavosi logistika, personalo trūkumas ir darbų sauga. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis dirbome, nes suprantame, kaip svarbu remti šalies ekonomiką, žemės ūkį ir padėti kariuomenei.

Išgabenome darbuotojus ir produkciją iš karo zonų, pertvarkėme logistiką ir radome naujus tiekėjus, perėjome prie nuotolinio darbo modelio. Prisitaikę prie naujų realijų, tęsėme savo idėjos įgyvendinimą, gamindami žemės dirbimo techniką – orientavomės į inovacijų ir naujų technologijų diegimą.

„HF Agro“ prezidentas Roman‘as Hirschfeld‘as

Mūsų užduotis – gaminti patikimą įrangą, kuri pagreitintų ir pagerintų ūkininko darbą bei sutaupytų jam laiko. „HF Agro“ gamina funkcionalius, ekonomiškus ir ergonomiškus agregatus, skirtus dirvožemiui įdirbti, sėjai, šėrimui ir augalų apsaugai, derliaus nuėmimui ir derliaus transportavimui.

Mūsų proveržiu 2022 metais tapo naujos kartos diskinių akėčių linija, kurią dabar perka ne tik Ukrainos, bet ir Europos, Kanados ūkininkai. Po metų išplėtėme gaminių asortimentą – pasiūlėme prikabinamas akėčias, skirtas ankstyvam pavasariniam įdirbimui po rudeninio arimo. O šiemet išleidome našius perkrovimo bunkerius, kurie leidžia optimizuoti derliaus nuėmimo procesą.

Penkis procentus nuo visų savo pardavimų Ukrainoje ir užsienyje skiriame šalies ginkluotosioms pajėgoms. O įrangą tiekiame į Vokietiją, Bulgariją, Rumuniją, Lenkiją ir kt. Per pastaruosius metus sėkmingai įsitvirtinome Kanados ir Suomijos rinkose. Todėl, siekdami supaprastinti produkcijos tiekimą užsienio rinkoms, atidarėme gamybos liniją Lenkijoje.

Beje, pamatėme, kad mūsų darbuotojai Ukrainoje dirba ne prasčiau nei užsieniečiai! Mūsiškiai dargi dirba geriau – veikia sąžiningumo faktorius. Tai liudija net smulkmenos: geresnė dažymo ar suvirinimo siūlių kokybė, patikimas mazgų surinkimas ir kt. Todėl šiuo metu vertiname surinkimo aikštelių užsienyje tinkamumą ir peržiūrime technikos tiekimo užsienio rinkai būdus“.

Dvejonės ir atodūsiai

Dabar apie tuos, kurie deklaravo ambicingus gamybos ketinimus atidaryti gamybą ES šalyse. Kropivnyckyje (buvęs Kirovohradas) įsikūrusi sėjos įrangos gamintoja „Elvorti“ (ji dalyvauja ir Lietuvos parodose) lankytojams ne tik demonstravo naujausius įrangos pavyzdžius, bet ir dalijosi planais atidaryti Lenkijoje gamybos padalinį ir paslaugų centrą.

Privačios akcinės bendrijos „Bohuslav Agricultural Machinery“ (bendrovės specializacija – cheminės augalų apsaugos ir skystųjų mineralinių trąšų įterpimo įrangos gamyba) užsienio ūkinės veiklos vadovas Andriy‘us Lytvynenko‘a pasakoja: „Ūkinę veiklą užsienyje pradėjome nuo tiesioginio mūsų mašinų eksporto į Bulgariją, Lenkiją ir Lietuvą. Dabar tuo rūpinasi mūsų atstovai Lenkijoje ir Moldovoje. Jie turi atsarginių dalių sandėlius, serviso įrangą ir aptarnauja klientus.

„Elvorti“ produkciją ūkininkai jau matė Lietuvoje vykusiose parodose 

Mūsų prikabinami purkštuvai „Odyssey“, „Kronos“, „Titan“, „Atlant“ daugiausia parduodami Europos rinkoje. Lenkijos atstovas parduoda įrangą beveik visose Europos šalyse, o Moldovos – savo šalyje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Šių rinkų ūkininkai daugiausia dirba nedidelius plotus, todėl jiems reikia mašinų su hidraulinėmis sistemomis, kurios leidžia iš dalies sulankstyti padargus, kad galėtų apvažiuoti medžius ar kitas kliūtis.

Galvojome apie galimybę surinkinėti įrangą Europoje, bet tam reikia statyti gamyklą nuo nulio, sumontuoti įrangą, nusamdyti kvalifikuotų darbuotojų ir mokėti jiems kelis kartus daugiau nei Ukrainoje. Laukiame geresnių laikų šiam sumanymui“.

Pakalbinome dar keletą žemės ūkio technikos gamintojų, kurie laikosi panašios pozicijos. Šiame kontekste įdomus jų retorikos pasikeitimas. Valstybei atnaujinus Ukrainoje pagamintos žemės ūkio technikos savikainos 25 proc. kompensavimo programą šalies ūkininkams, gamintojų pareiškimai apie gamybos perkėlimą į ES šalis ėmė skambėti tyliau. Juk ne Ukrainoje gaminamai įrangai ši programa netaikoma, tad jos paklausa Ukrainos rinkoje bus mažesnė. O tuo, kad užsienyje gaminama įranga turėtų būti tiekiama ne tik užsienio, bet ir Ukrainos rinkai, gamintojai neabejoja.

Tačiau situacija labai permaininga. Kartais valstybė sustabdo kompensacijas. Ir bet kuriuo atveju gamybos ES šalyse yra savotiškas draudimas nuo to, kad padėtis mūšio lauke nesusiklostys Ukrainai palankia linkme.

Tačiau tarp mūsų pašnekovų nebuvo nė vieno, kuris abejotų Ukrainos pergale. Abejones, jei tokių yra, ukrainiečiai dažniausiai slepia giliai savyje ir jomis nesidalija.