Jurbarko r. Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas ir ūkininkas Darius Ufartas įsitikinęs – vargu ar įmanoma išvengti technikos gaisro.

Dešimtmetį ūkininkaujantis D. Ufartas pastebi, kad dažniausiai dega kombainai ir šienavimo įranga – presai.

„Kombaine yra tūkstančiai judančių, besisukančių, viena į kitą besitrinančių dalių, kurios netinkamomis eksploatavimo sąlygomis gali įžiebti ugnį ir sukelti gaisrą.

Praktika rodo, kad, deja, dega visi kombainai: ir nauji, ir seni. Išvengti technikos gaisro turbūt neįmanoma, tačiau įmanoma gaisro riziką sumažinti iki minimalios“, – pažymi D. Ufartas.  

Ir iš tiesų – apie užsidegusią techniką vis praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGD). Remiantis PAGD liepos 16 d. suvestinės duomenimis, vien šią dieną fiksuoti du kombainų gaisrai.

Vienas įvyko Joniškio rajone, kur atvira liepsna degė kombainas. Sudegė kombaino degiosios detalės, išdegė 2 ha javų, nudegė 3 ha ražienų. Iš kombaino grūdų talpos perkasta ir perlieta vandeniu 4 t grūdų.

Kitas kombainas  (Claas dominator 80) užsidegė Marijampolės savivaldybėje. Atvykus ugniagesiams, mašina degė atvira liepsna. Išdegė variklio skyrius, stipriai apdegė kabina, sudegė viena padanga, išdegė 30 m² nupjautų ražienų.

Ūkininko patarimai

D. Ufartas primena reikalavimą – kombainuose turi būti du ne mažiau nei 4 kg talpos gesintuvai ir vienas nedegus audinys. O kitoje žemės ūkio technikoje jų turėtų būti du po 2 kg arba vienas 4 kg talpos.

„Tačiau iš ūkininko patirties galiu pasakyti – šių priemonių nepakanka. Štai mano kombaine yra šeši gesintuvai – ir milteliniai, ir angliarūgšties, bet gaisro atveju nežinau, ar jų visų pakaktų“, – pastebėjimais dalijasi ūkininkaujantis gaisrininkas.  

Kokie gesintuvai turėtų būti kombaine? D. Ufaratas pažymi, kad milteliniai populiarūs dėl universalumo ir dėl tų savybių, kurios tikrai gerai padeda malšinti ugnį.

Tačiau, pasak jo, gesinat degančią žemės ūkio techniką dažnu atveju milteliniai gesintuvai ne visada puikiai atlieka savo darbą. Mat gaisrų neretai kyla dėl subirusio guolio, įkaitusio metalo, kuris uždega susikaupusias dulkes arba dar blogiau – dėl nesandarumo prasisunkusį tepalą. Tokiais atvejais milteliniu gesintuvu užgesinus gaisro židinį, įkaitęs metalas vis tiek sugeba vėl įžiebti ugnį.

Dėl to D. Ufartas pataria naudoti angliarūgšties gesintuvą, kuris ne tik išstumia deguonį, bet ir atšaldo gaisro židinį. Taip sumažinama gaisro kilimo toje pačioje vietoje rizika.  

Dar vienas svarbus ugniagesio gelbėtojo ir ūkininko patarimas – gesintuvus kombaine išdėlioti įvairiose lengvai pasiekiamose vietose, nes nežinoma, kur kils gaisras ir koks bus jo stiprumas ar liepsnos plitimo kryptis.

„Viena geriausių gaisro gesinimo priemonių – vanduo. Pastebėjau, kad daugelis kolegų kombainuose turi 20 l talpos vandens talpyklas, patarčiau jas padaryti lengvai išimamas ir po pirminio gesinimo milteliais tą įkaitusią vietą dar atšaldyti vandeniu“, – dalijasi patirtimi D. Ufartas.

Jis primena, kad degimą gaisro metu labai pagreitina dulkių tepalų sąnašos, kurios kaupiasi prie variklio ar kitose pavojingose vietose. Todėl dulkes išpūsti oro pūstuvu iš visų kombaino skyrių turėtų kiekvienas ūkininkas kasdien ryte.

D. Ufartas yra ir pats patyręs žemės ūkio technikos gaisrą. „Presuojant šieną subiręs guolis įkaitino veleną, o šis įkaitęs uždegė guminį diržą. Milteliniu gesintuvu užgesinti nepavyko, vos tik nutraukus miltelių pūtimą, ugnis vėl įsižiebdavo – įkaitęs velenas vėl uždegdavo preso diržą. Laimei, turėjau vandens, juo atšaldžiau veleną ir gaisras daugiau nekilo“, – pasakoja jis.

Per savo dvylikos metų darbo ugniagesiu gelbėtoju ir skyrininku laiką jis yra gesinęs ir laukuose degusį kombainą. Pastebi, kad žemės ūkio technikos gaisrai nesiskiria nuo kitos technikos gaisrų, išskyrus tai, kad jie dega dažniausiai laukuose. Todėl privažiavimas prie gaisro židinio šiuos gaisrus daro ypatingesnius.

„Laukai žymimi kaimais, maksimaliai operatyviai pasiekti gaisro vietą neretai būna sudėtinga, nes laukus dažnai kerta melioracijos grioviai. Privažiavimas prie gaisro vietos kartais būna nelengvas ir ne toks greitas, kaip norėtųsi“, – sako D. Ufartas.

O laikas gesinant gaisrą – lemiamas veiksnys, todėl ugniagesys gelbėtojas pataria: kilus gaisrui, kol atvyks ugniagesiai, patiems bandyti gesinti ugnį.

„Iš praktikos žinau, kad laiku atlikti veiksmai, geras privažiavimas, tiksli nurodyta lokacija išsaugojo pusės milijono vertės apynaujį kombainą“, – pasakoja jis.

D. Ufartas kolegoms ugniagesiams gelbėtojams linki saugaus darbo, o ūkininkams – kad derliaus nuėmimo neapkartintų ugnis.

Vykdoma prevencinė akcija

Prasidėjus javapjūtei, PAGD pareigūnai liepą–rugpjūtį vykdys prevencinę akciją „Saugi javapjūtė“.

Jos metu bus rengiami prevenciniai reidai, per kuriuos bus tikrinami javų kombainai, pagalbinė žemės ūkio technika ir priemonės, grūdų sandėliai, atkreipiamas dėmesys į priešgaisrinių saugos reikalavimų laikymąsi.

***

Daugiau informacijos apie tai, kas svarbu užsidegus technikai, galite rasti čia.