Kaunas. Gaisrinė sauga – aktuali tema bet kurioje gyvenimo srityje, tačiau ypač didelių nuostolių ugnis gali padaryti per javapjūtę, užsidegus kombainui, dirbančiam sausomis ir karštomis sąlygomis.

Kaip sumažinti gaisrų riziką arba visiškai jų išvengti dirbant žemės ūkio technika, ypač javų kombainais? Kokios pagrindinės gaisrų priežastys, prevencijos priemonės ir metodai – apie visa tai kalbėta bendrovės „DOJUS agro“ ūkininkams organizuotame seminare „Gaisrai žemės ūkio technikoje: pavojai ir prevencija“.

Pristatydamas Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles ir pagrindinius jų reikalavimus, taip pat gaisrinei saugai ir prevencijai svarbius dokumentus, viešosios įstaigos „Priešgaisrinių apsaugų garantas“ direktoriaus pavaduotojas Ričardas Krištanaitis pabrėžė, kad kiekvienas turime pirmiausia elgtis taip, kad nesukeltume gaisro, o jam kilus – būtina kuo skubiau gesinti, kad jis neišplistų.

„Gaisrui kilti ne visada reikalinga tiesioginė liepsna, nes tam tikros medžiagos gali užsidegti ir savaime, be ugnies, esant tam tikrai temperatūrai“, – kelis kartus pakartojo R. Krištanaitis, pabrėždamas, kad būtina žinoti ir laikytis gaisrinės saugos taisyklių ir reikalavimų.

Pavyzdžiui, viena iš prevencijos priemonių, siekiant išvengti gaisro plitimo transporto priemonių stovėjimo aikštelėse, yra atitinkamų atstumų laikymasis. Lengvieji automobiliai turi būti statomi ne mažesniu kaip 60 cm atstumu, krovininis transportas, įskaitant ir žemės ūkio techniką – 80 cm atstumu.

Kalbant apie transporto priemones, svarbu įsidėmėti, kad niekada negalima laikyti technikos be degalų bakų dangtelių ir kaskart įpylus degalų, būtina juos sandariai užsukti.

Kombainams degti – rizika didžiausia

Javų kombainams kyla didžiausias gaisrų pavojus, nes karštomis dienomis kuliami sausi javai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento penkerių metų statistikos duomenimis, per metus vidutiniškai šalyje dega po 26 kombainus.

Mobilios technikos draudimo paslaugas nuo įvairių rizikų, tokių kaip ugnis, gamtos jėgos, avarijos, vagystės, akmenų žala ir pan., teikiančios įmonės „Ergo“ atstovų teigimu, vasaros laikotarpiu draudiminių įvykių padaugėja iki 50 proc. ir net pusė visų išmokų būna dėl gaisro žalos.

Ūkininkus sudomino įmonės „DOJUS agro“ organizuotas seminaras „Gaisrai žemės ūkio technikoje: pavojai ir prevencija“

Pagal taisykles, R. Krištanaičio pastebėjimu, javų kombainuose privalo būti ne mažiau kaip 2 gesintuvai, turintys po 4 kg gesinamosios medžiagos, ir nedegus audeklas.

„Tačiau kombainas kainuoja brangiai, vietos jame yra, todėl mes rekomenduojame geriau turėti porą didesnių skirtingų tipų gesintuvų – vandens putų ir miltelinį, nes nežinia, kur ir kas gali užsidegti: šiaudai, grūdai ar kombaino variklio skyrius.

Atsižvelgiant į situaciją, degant geriausia kombinuoti abu gesinimo būdus – paviršių padengti milteliais, o tada gesinti vandens putomis, kurios aušina ir skverbiasi gilyn, neleisdamos degimui atsinaujinti“, – patarimus dėstė pranešėjas, praktiškai pademonstravęs, kaip naudojami gesintuvai ir kokios klaidos daromos dažniausiai.

Dažniausios klaidos, naudojant gesintuvus

Seminare surengti ir praktiniai mokymai – dalyviai galėjo pabandyti patys gesinti ugnį, kuri įkurta specialioje priekaboje, skirtoje naujo tipo gesinimo įrangai pademonstruoti. Ši gaisrų gesinimo sistema, kurią pristatė įmonės „Truckmaint“ atstovas, kaip viena iš gaisrų prevencijos priemonių gali būti montuojama bet kurioje technikoje, įskaitant ir žemės ūkio mašinas, turinčias vidaus degimo variklius.

Viešosios įstaigos „Priešgaisrinių apsaugų garantas“ direktoriaus pavaduotojas Ričardas Krištanaitis ne tik pristatė bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, pagrindinius jų reikalavimus, taip pat gaisrinei saugai ir prevencijai svarbius dokumentus, bet ir supažindino su gesintuvų tipais, jų naudojimo klaidomis

R. Krištanaitis priminė, kad gesintuvai yra trijų rūšių: vandens putų, milteliniai ir angliarūgšties. Ant kiekvieno gesintuvo pateikiama informacija, koks jo užpildas ir ar galima juo gesinti elektros įrenginius. Būtina įsidėmėti, kad degančių elektros įrenginių jokiu būdu negalima gesinti vandeniu ir vandens putų gesintuvais, nes gesinantis žmogus gali labai nukentėti. Universaliausi – milteliniai gesintuvai.

Jis išskyrė tris pagrindines klaidas, kurios daromos naudojant gesintuvus. Dažniausia klaida –kaiščio traukimas spaudžiant viršutinę gesintuvo rankenėlį, dėl ko nepavykta jo ištraukti. Antra klaida –  žarnelės suėmimas. Ją reikia laikyti stipriai gale, ne priekyje, nes kitaip taps nevaldomas gesinimo medžiagos srautas, o rankenėlę spausti tik nukreipus žarnelę į gaisrą.

Norintieji galėjo praktiškai pabandyti gesinti gaisrą

„Gesinti reikėtų atsižvelgiant į vėjo kryptį, jis turėtų jums dvelkti į nugarą, o liepsna ir dūmai eiti ne link jūsų, bet nuo jūsų. Be to, gesinti reikia degančią medžiagą, o ne liepsnos viršų. Atstumas nuo difuzoriaus galo iki gesinamo ploto – ne mažiau kaip metras, tai svarbu jūsų saugumui“, – praktiniais patarimais dalijosi R. Krištanaitis, trečia klaida įvardinęs gesintuvo apvertimą.

Pasak jo, to negalima daryti, nes išėjus slėgiui gesintuvas neveikia. Taip pat jis priminė, kad visi naudojimui paruošti gesintuvai turi būti užplombuoti. Kaiščio ištraukimas ir bet koks purkštelėjimas užteršia gesintuvo vožtuvą (ypač tai aktualu milteliniam), jis tampa nesandarus ir išeina slėgis, kuris turi išspausti gesinamąją medžiagą.

Kombainų gaisrų prevencijai svarbūs praktiniai veiksmai

Pasak įmonės „DOJUS agro“ serviso vadovo Domanto Mozūraičio, praktika rodo, kad nuo gaisro apsisaugoti 100 proc. neįmanoma, tačiau būtina viską padaryti, kad jo išvengtume, ypač kalbant apie javų kombainus, kurių priežiūrai per javapjūtę turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

„Javų kombaine yra labai daug mazgų, kurie sukasi: tai guoliai, diržai, variklio detalės. Pavyzdžiui, viduryje sezono subyra guolis, kuris sukasi ir pradeda kaisti iki raudonumo, o aplink jį pilna dulkių ir jos pradeda svilti. Laiku nepastebėjus, jos užsidega, pradeda lydytis kombaino dažai, kristi ant lauko ir degti“, – vieną iš gaisro scenarijų pateikė D. Mozūraitis, pabrėždamas, kad to išvengti padėtų kombaino ir visų jo mazgų išankstinės patikros.

Įmonės „DOJUS agro“ serviso vadovas Domantas Mozūraitis pabrėžė kasdienio kombaino nusivalymo ir išsivalymo svarbą

Pasak jo, svarbiausi kasdieniai veiksmai per javapjūtę – kombaino ir jo pagrindinių mazgų nusivalymas ir išsivalymas. Pirmiausia būtina nuvalyti visas dulkes nuo paviršių, tam vis labiau naudojami žemaslėgiai valytuvai-pūstuvai, tada – išvalyti visus mazgus, skriemulius, kad ant jų nesikauptų šiaudai, kurie trindamiesi gali tapti gaisro priežastimi. Kombainus geriausia valyti suspausto slėgio kompresoriais. Ypač kruopščiai išvalyti kombainą būtina po miežių ir kanapių kūlimo.

Neišsivalius dulkių, gaisro priežastimi gali tapti ir savaiminis DPF filtro, montuojamo nuo 2014 m. ant visų sunkiosios dyzelinu varomos technikos išmetimo sistemų, išsivalymas, nes temperatūra juose pasiekia 600–800^o. Taip pat mechaniniai variklio skyriaus pažeidimai.

„Labai svarbu kiekvieną dieną ne tik valyti kombainą, bet ir jį apžiūrėti, patikrinti svarbiausius mazgus. Ne vien tam, kad išvengtume gedimų vidury dienos, bet ir gaisrų. Jei matome, kad kinta kombaino spalva, pradeda tamsėti, juodėti – tai ženklas, kad toje vietoje temperatūra didėja ir kažkas negerai, todėl užkritus šiaudams gali kilti gaisras“, – patarimais dalijosi specialistas.

Viena iš gaisrų žemės ūkio technikoje prevencijos priemonių yra ir DJLink telematikos sistema, iš anksto pranešanti apie galimus technikos ar jos mazgų gedimus. O sumažinti nuostolius, jei vis dėlto nelaimė įvyksta, gali padėti žemės ūkio technikos draudimas.