Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Technika
Technikos parką lemia ūkio dydis ir galimybės

Pagynė (Kauno r.). Ūkininkas Virginijus Paulauskas apie 100 ha augalininkystės ūkyje dirba vienas, net per japavjūtę pats ir kulia, ir grūdus iš laukų į ūkio sandėlius veža. Sako, technikos daug nereikia, jei gerai prižiūrima, naudojama ilgai.

Ūkininkauti tėviškėje Pagynėje V. Paulauskas pradėjo 2004-aisiais, perėmęs 40 ha mamos ūkį. Pasinaudodamas jaunojo ūkininko įsikūrimo ir investicijų į žemės ūkio valdas parama įsigijo žemės ūkio technikos: suomišką Valtra traktorių, pakabinamą 4 korpusų vartomą Gregoire Besson plūgą ir pakabinamą pneumatinę Gaspardo sėjamąją, turinčią ir žemės dirbimo funkciją.

Paskui nusipirko naudotą kratiklinį John Deere kombainą, 15 t keliamosios galios sunkvežimį, investavo į „Pasvalio agrodilerio“ gamybos purkštuvą, Rauch trąšų barstomąją. Visos šios mašinos ūkyje naudojamos iki šiol.

Bioversija 22 02 02

Virginijus dar turi ir gana tvarkingai atrodantį pirmąjį mamos ūkio traktorių Belarus, sukomplektuotą su priekiniu krautuvu, kurį vadina kiemo traktoriumi. Naudoja jį daugiausia krovos darbams, pvz., trąšoms į barstytuvą pakrauti, sėkloms iškrauti.

Pamažu keičia žemės dirbimo technologiją

V. Paulauskas augina žieminius kviečius ir rapsus, žirnius, salyklinius miežius, sėja garstyčių sėklai. Dar pernai augino grikių, kad turėtų sėklos tarpinių augalų mišiniams sudaryti, bet šiemet nesėjo, nes sunku juos nuimti, nusprendė geriau sėklos nusipirkti. Ne vienus metus augino ir kmynus – buvo pirmasis šių dvimečių augalų augintojas Kauno rajone.

Didžiąją dalį naudmenų sudaro žieminiai augalai. Pavyzdžiui, šį sezoną V. Paulausko laukuose derlių brandina 45 ha žieminių kviečių ir 20 ha rapsų, taip pat 21 ha salyklinių miežių, 11 ha – žirnių, 1 ha – garstyčių sėklai. Žalinimo užskaitai sėja tarpinių pasėlių mišinius, sudarytus iš grikių, garstyčių, žirnių.

Nuėmęs derlių, tarpinių augalų sėklas trąšų barstomąja išbarsto į ražienas, kurias paskui sekliai suskuta, taip įterpdamas ir posėlio, ir pabirų sėklas. Nors turi plūgą, tačiau naudoja jį retai, pavyzdžiui, pernai į artą dirvą sėjo tik žieminius rapsus, mat jiems reikia žemę giliau išdirbti, o pirmenybę teikia minimaliam dirbimui, tad ir tarpinių augalų laukus pavasarį tik skuta ir iš karto sėja.

Norėdamas visai atsisakyti arimo, galvoja ateityje įsigyti noraginį skutiklį ir dirbdamas 15 cm gyliu kartu pasėti rapsus, tačiau artimiausi investiciniai planai – nauja sėjamoji, nes senoji, Virginijaus žodžiais, jau labai pavargusi, be to, ja ne visas kultūras galima sėti, pvz., netinka pupoms, nes neišlaiko sėjos gylio.

Sėja tik sertifikuotas sėklas ir derliais nesiskundžia

O štai žemės ūkio augalų sėklai V. Paulauskas netaupo – kasmet įsigyja ir sėja tik sertifikuotas. Pasak jo, tokio sprendimo naudos net kelios: nereikia pačiam sėklos beicuoti ir ruošti, o tam dar ir patalpas reikia turėti, dalies sertifikuotos sėklos įsigijimo išlaidų kompensavimas, užtikrintai gaunamas didesnis derlius.

Tad ir derliais ūkininkas nesiskundžia. Vidutiniškai kulia apie 8,5–9 t/ha kviečių, o rekordinis derlius siekė 11,5 t/ha, 6–8 t/ha – miežių, 4,5 t/ha – rapsų. Tiesa, pastarųjų metų sausros derlių, ypač vasarojaus, sumažino, tačiau, Virginijaus žodžiais, katastrofos nebuvo. Pavyzdžiui, praėjusių metų žieminių kviečių derliaus vidurkis siekė 7,5 t/ha, rapsų – 3,2, miežių – 4,2, žirnių – 3,5 t/ha.

Didelio galvos skausmo šiemet ūkininkas neturėjo ir dėl kelis kartus pabrangusių trąšų, nes jų įsigijo dar rudenį geromis kainomis, tad šiuo atžvilgiu šie metai jam niekuo nesiskiria nuo kitų.

Autorius: Gitana Kemežienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos