Kaunas. Naujų žemės ūkio mašinų pardavimai mūsų šalyje šiemet krito beveik per pusę, pastebi Lietuvos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos (LŽŪTA) vadovas Erikas Bėrontas. Didelio optimizmo neteikia ir ateinantys metais.

„Technikos pardavėjams metai buvo labai prasti. Krito visos technikos pardavimai, tačiau labiausiai – didesnės, galingesnės, kurią paprastai įsigydavo stambesni ūkiai. Tai lėmė sumažėjusi perkamoji galia – ūkininkai paprasčiausiai neturėjo pinigų“, – sako E. Bėrontas, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į mažas produkcijos supirkimo kainas.

Pasak jo, jei salietros tona kainuoja 330 Eur, o grūdai superkami vos ne dvigubai pigiau, tai neskatina atnaujinti technikos. Investicijoms nepalankios buvo ir aukštos palūkanų normos.

Tad vietoj to, kad įsigytų naują techniką, ūkininkai greičiausiai pasirinko turimas mašinas remontuoti arba ieškoti naudotų alternatyvų. Tai E. Bėrontas įvardija kaip didžiulę grėsmę Lietuvos žemės ūkiui ir nukrypimą nuo žaliojo kurso.

„Naujausia technika atitinka Euro 5 ar net Euro 6 standartus, todėl yra netarši. Jei įsigyjama ir įsivežama daugiau naudotų mašinų, kurios jau atidirbo 10 ar daugiau metų užsienyje, parkas plečiamas taršia technika, vadinasi, žemės ūkio rodikliai negerėja, kaip turėtų būti pagal visas programas, o prastėja.

Prie to prisideda ir technikos registravimo pokyčiai, kai nurodoma ne vardinė, o maksimali galia, o tai automatiškai 10–15 proc. padidina žemės ūkio technikos taršumą. Visa tai lemia ne tik pirkimą, bet ir galutinius rezultatus, kaip Lietuva keliauja žaliuoju keliu“, – pastebi pašnekovas.

Jis sutinka, kad paramos priemonės, kaip tam tikra intervencija į rinką, šiek tiek ją suaktyvina. Tačiau parama ne tik paskatina pardavimus, bet ir juos nukelia, nes net ir savo lėšomis techniką įsigyti galintis ūkininkas pirmiausia stengiasi pasinaudoti europine parama. Deja, paraiškos vertinamos gana ilgai ir rezultatai kartais sužinomi tik kitais metais.

„Jei iki pavasario bus įvertintos ir pasirašytos sutartys, bus neblogai, bet jei to nepavyks padaryti, bus prarasti metai. Sunkiu laikotarpiu ypač svarbus greitis, kad būtų efektyvu. Kol ūkininkas neturi galutinio sprendimo, technikos neužsisako, todėl ir pardavėjas negali jos rezervuoti“, – sako E. Bėrontas.

Kalbėdamas apie supaprastintos tvarkos šaukimus, jis atkreipia dėmesį į kriterijus ir paramos sumas. Pasak jo, 2014–2020 m. priemonių šaukimuose konkurencija buvo didžiulė, nes ir intensyvumas buvo didesnis, ir papildomi balai skirti nederlingose žemėse ūkininkaujantiems bei jauniesiems ūkininkams.

„Paraleli naujo Strateginio plano priemonė paraiškų nesurinko, ypač grūdininkų eilutėje. Jiems parama per maža. Šiuolaikinė moderni technika kainuoja gerokai brangiau, bet ji ilgalaikė.

Perkant Europoje ar JAV pagamintą techniką, ji viršija patvirtintas įkainio ribas, pvz., Fendt ar John Deere technikos įkainiai nustatytus viršija 1,5 karto, todėl nedidelis, vos 20–30 proc. siekiantis intensyvumas visai nemotyvuoja įsigyti brangios, bet pažangios, patvarios technikos ir prisiimti įsipareigojimų“, – įsitikinęs LŽŪTA vadovas.

Kokie kiti metai bus technikos pardavėjams? E. Bėrontas sako, kad viskas priklausys nuo trąšų, kurios linkusios brangti, ir grūdų kainų.

„Palūkanų normos sumažintos, bet ne tiek daug, kad turėtų didelės įtakos pirkimams. Tad svarbiausias veiksnys – kokia kaina ūkininkams pavyks grūdus parduoti. Lieka tik tikėtis, kad žemės ūkio technikos rinkos tendencijos bus geresnės nei šiemet“, – dideliu optimizmu netrykšta 10 technikos prekybos įmonių vienijančios asociacijos vadovas.