Kaunas. Baigiasi paramos projektai, pagal kuriuos buvo galima įsigyti žemės ūkio technikos. Technikos prekiautojai teigia, kad šiuo metu jau tik apie 20-30 proc. technikos įsigyjama naudojant paramos lėšas.

Bendrovės „Audrokesta", kuri prekiauja nauja ir naudota žemės ūkio technika, direktorius Audrius Mockaitis teigė, kad 2016 ir 2017 metais apie 25 proc. technikos buvo įsigyjama iš paramos lėšų.

Anot jo, likusieji ūkininkai techniką pirko naudodamiesi bankų paskolomis. Bankai skolina 3-5 metų laikotarpiui, o pernai paskolų palūkanos buvo nuo 2,5 iki 4,5 proc.

Bendrovė prekiauja sėjos ir žemės dirbimo technika. Pasak A. Mockaičio, didesni ūkiai šią techniką keičia kas 5-7 metus, smulkesni - kas 10 metų.

„Kasmet vis keičiasi modeliai, kuriuos labiausiai perka ūkininkai. Tai priklauso nuo diktuojamų oro sąlygų, žemės dirbimo pobūdžio", - sakė A. Mockaitis.

Pasak traktoriais ir įvairia žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Specagra" direktoriaus Renaldo Pelanio, jau praėjusių metų viduryje įmonė pajuto, jog sumažėjo ūkininkų, perkančių techniką paramos lėšomis.

„Pernai tokių buvo apie 30 proc. Iš savo lėšų, banko paskolų perkantys ūkininkai techniką renkasi atsakingai, labiau pasveria įvairius niuansus ir mažiau linkę rinktis pačius brangiausius prekės ženklus. Mūsų bendrovei tai net į naudą, pernai radome naujų klientų kaip tik dėl šių aplinkybių", - teigė R. Pelanis.

Bendrovės „Väderstad" generalinis direktorius Romas Naudžiūnas taip pat pažymėjo, kad apie 70 proc. pernai užsakytų mašinų (žemės dirbimo technikos ir sėjamųjų) ūkininkai įsigijo be ES fondų paramos.

„Apie du trečdaliai šių klientų, perkančių be ES paramos, naudojasi bankų paslaugomis, lizingu. Praėjusiais metais atsiskaitymai lizingu po truputį vis didėjo. Mums džiugu, kad 2017 metų pabaigoje padidėjo susidomėjimas mūsų technika, nors ES fondų parama sumažėjo", - teigė R. Naudžiūnas.

Anot jo, šių metų pavasario technikos užsakymas yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu, nors pernai didžioji dalis parduotos technikos buvo perkama naudojant ES investicinę paramą, o šiemet didžioji dalis yra perkama savo lėšomis.

„Ūkininkai žino, kad ES paramos technikai nebebus, tai šiuo metu renkasi tokią techniką, kurios tikrai reikės pavasario darbams. Pastebėjome, kad technika yra renkamasi daug kruopščiau, atsakingiau vertinama jos kokybė bei patikimumas", - sakė R. Naudžiūnas.

Nacionalinės mokėjimų agentūros pateikti duomenys rodo, kokią dalį 2014-2017 metais pateiktų projektų vertės sudarė žemės ūkio technika veiklos srityse „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas", „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui",  „Parama smulkiesiems ūkiams". Tai yra pagrindinės priemonės, pagal kurias buvo finansuojamas žemės ūkio technikos įsigijimas.

Šių visų projektų vertė per minėtą laikotarpį buvo 971 mln. eurų be PVM. Iš jų žemės ūkio technikai įsigyti buvo numatyta 744 mln. eurų be PVM (900 mln. eurų su PVM).

MŪ inf.