Paryžius. Žemės ūkio technologijų įmonės ieško būdų, kaip be chemijos ar su žymiai mažesniu jos kiekiu išspręsti piktžolių kontrolės pasėliuose problemą. Vienas jų - ravėjimo robotai.

„Kasmet piktžolių kontrolės srityje atsiranda vis daugiau naujovių ir idėjų“, - sako Mišelis Fontaninas (Michael Fontanin), kompanijos „VitiBot“ rinkodaros ir komunikacijos direktorius. Pasak jo, kiekvienas ravėjimo robotas veikia savaip, o tai suteikia ūkininkams galimybę pasirinkti geriausią variantą, atsižvelgiant į jų specifiką.

„Mums nebereikia įtikinti ūkininkų, kad naudotų robotus, nes ši technologija buvo išpopuliarinta prieš penkerius metus. Dabar ūkiuose diegiama robotika“, - sako Anuk Lefebvre (Anouck Lefebvre), „Naïo Technologies“ komunikacijos direktorė.

Apie tris įmones, sėkmingai veikiančias ravėjimo robotų rinkoje, pasakojama Pasaulinės žemės ūkio robotikos organizacijos (GOFAR – Global Organization for Agricultural Robotics) portale.

Idėja gimė iš karčios patirties

AVO ravėjimo roboto idėja kilo iš karčios asmeninės patirties: „ecoRobotix“ įkūrėjas ir technologijų vadovas Styvas Taneris (Steve Tanner) jaunystę praleido padėdamas savo tėvams ravėti cukrinius runkelius jų ūkyje Essert-Pittet vietovėje, Šveicarijoje.

Nors cukrinių runkelių ravėjimas buvo varginantis, suaugęs S. Taneris susirūpino dėl plačiai naudojamų herbicidų, kurie kenkia aplinkai, ir ėmė ieškoti, kaip kontroliuoti piktžoles tvaresniais būdais. Jis sukūrė lengvą, energiją taupantį robotą, kuris turi dirbtinį matymą ir gali herbicidus panaudoti labai tiksliai.

Vėliau jis ėmė bendradarbiauti su kolega verslininku Aurelienu DeMoreksu (Aurelien Demaurex) ir 2014 m. įkūrė įmonę „ecoRobotix“. Nuo to laiko AVO robotai naudojami rapsų, pupų ir cukrinių runkelių pasėliuose Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

„Cheminis piktžolių naikinimo būdas neturi teigiamo įvaizdžio, tačiau yra efektyvus. Mūsų tikslas yra sumažinti naudojamą herbicidų kiekį“, - sako robotų įmonės komunikacijos specialistė Izabelė Ešliman (Isabelle Aeschlimann).

AVO robotas atpažįsta augalus, kurie nėra panašūs į pasirinktą veislę. Nekreipdamas dėmesio į kultūrinius augalus, robotas naikina piktžoles maža herbicido doze, o tai leidžia ūkininkams net 90 proc. sumažinti chemikalų kiekį.

AVO yra varomas saulės energija ir gali dirbti be pertraukos po 12 valandų, dieną ir naktį, naudodamas dvi įkraunamas baterijas. Ūkininkas, naudodamasis atsisiunčiama mobiliąja programėle, visuomet žino apie roboto darbą ir gauna įspėjimus, jeigu atsiranda problemų.

Sukūrė tris robotų modifikacijas

Kurdama piktžolių naikinimo technologiją įmonė „Naïo Technologies“ neapsiribojo vienu robotu ir sukonstravo tris modifikacijas: „Oz“, „Ted“ ir „Dino“.

Kiekvienas modelis orientuotas į atskirą programą. Laukuose jau dirba daugiau nei 110 tokių robotų. Modelis „Ted“ skirtas ravėti vynuogynus. Juose jau dirba per 30 tokių robotų, turinčių kameras ir jutiklius.

„Dino“ modelis skirtas dideliems daržovių ūkiams. Šis elektrinis robotas dabar daugiausia naudojamas žalumynų pasėliuose. Šiuo metu Europoje ir Kalifornijoje veikia daugiau nei 25 „Dino“ robotai.

Neseniai atlikta klientų apklausa patvirtino, kad robotų naudotojai juos vertina teigiamai. Visų trijų modelių robotai naudoja pažangią GPS navigacijos sistemą, kad ūkininkai galėtų lengviau valdyti jų darbą ravint piktžoles. „Naïo Technologies“ taip pat įsteigė specialų saugos ir kokybės kontrolės skyrių, siekdama užtikrinti, kad robotai galėtų atlikti savo darbą nepakenkdami žmonėms ar pasėliams.

Stengėsi palengvinti darbą vynuogyne

Nuo pat vaikystės Sedrikas Bašas (Cedric Bache) stengėsi palengvinti savo tėvo darbą šeimos vynuogyne. Vynuogynų priežiūra turi savų ypatybių, nes vynmedžiai dažnai sodinami stačiuose šlaituose, o juose dirbti su technika ir rankų darbus gana sudėtinga.

Įsteigęs robotikos kompaniją, S. Bašas sukūrė vikšrinį robotą „Hector“, kuris gali ravėti mechaniniu būdu, taip pat purkšti, šienauti. Po to buvo sukurtas autonominis robotas „Backus“, aprūpintas įvairiausiais mechanizmais, įskaitant noragus, purkštukus ir kt.

Ravėjimo robotas veikia tyliai, vietos navigacijai sunaudoja 75 kWh elektros energijos. Šiuo metu „Bacus“ dirba vynuogynuose Šampanėje (Prancūzija) ir netrukus bus naudojamas ir Bordo regione.

MŪ inf.